Kauno viešojo logistikos centro (VLC) ateitis vis dar skendi miglose. Į vakar vakare Kaune surengtą susitikimą su ministerijų atstovais kauniečiai skubėjo nusiteikę karingai.

Rūmai griebėsi iniciatyvos

„Reikia ieškoti priežasčių. Kol kas neaišku, ar problemos kyla dėl miesto valdžios ir Vyriausybės nesusikalbėjimo, ar dėl per didelės biurokratijos“, – prieš Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų iniciatyva rengtą susitikimą dienraščiui sakė rūmų generalinis direktorius Vytautas Šileikis.

VLC kūrimo problemos, jo teigimu, yra tarp pagrindinių priežasčių, dėl kurių Kauną aplenkia didesni investicijų srautai. Šio objekto svarbą Kaunui jis palygino su kitais projektais – sporto arena, mokslo bei technologijų slėniu.

„Jaučiame tam tikros arogancijos iš Susisiekimo ministerijos, tačiau tikimės, kad šį kartą į posėdį atvyks ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus. Į ankstesnius pasitarimus dėl logistikos centro ministerija siųsdavo žemesnio rango pareigūnus“, – aiškino V.Šileikis.

Nesutaria dėl vietos

Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas yra nusprendęs steigti VLC ten, kur prognozuojami didžiausi krovinių srautai – ties būsimojo europinės vėžės geležinkelio „Rail Baltica“ kirtimosi su plačios vėžės geležinkelio linija.

Konkrečią vietą bus galima nustatyti parengus „Rail Baltica“ techninį projektą. Tačiau Kauno regiono plėtros taryba pasisako, kad VLC būtų steigiamas Karmėlavoje, šiauriau tarptautinio oro uosto.

Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius įsitikinęs, kad ši vieta yra tinkamiausia, nes šalia yra oro uostas, geležinkelis ir magistraliniai keliai. Logistikos centrą steigti siūloma valstybinio miško teritorijoje, jo plėtra galima išpirkus privačias valdas.

„Steigiant logistikos centrą reikalingas 40–200 hektarų plotas. Toje teritorijoje miškas nėra vertingas, ketvirtos kategorijos, be to, ten gausu plynių, gamtai žala būtų padaryta minimali“, – sakė R.Morkevičius.

Sieks išskirtinio statuso

„Kauno diena“ ne kartą rašė apie Kauno siekį viešajam logistikos centrui iškovoti ekonominės reikšmės projekto statusą. Tačiau nacionalinio statuso, koks skirtas Vilniaus ir Klaipėdos VLC, Kauno centrui nesuteikta. Kauno miesto ir rajono vadovai ne kartą Vyriausybės bei Seimo atstovams priekaištavo dėl laikinosios sostinės diskriminavimo.

Vasario viduryje vykusiame Viešųjų logistikos centrų plėtros ir veiklos priežiūros nuolatinės komisijos posėdyje laikinosios sostinės vadovai pranešė apie konkrečią būsimojo Kauno VLC vietą Karmėlavoje. Viltasi, kad toks sprendimas padės greičiau gauti Susisiekimo ministerijos pritarimą tam, kad šis objektas būtų pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu. Tačiau objekto statyboms siūlomoje vietoje nepritaria Susisiekimo ministerija.

Vakar R.Morkevičius vylėsi, kad per naują susitikimą Kaune pavyks išsiaiškinti, ko trūksta, kad projektas pajudėtų iš mirties taško.

„Džiaugiuosi, kad dalyvaus A.Vaitkus, jis galės atsakyti į tam tikrus klausimus, kurie mums šiandien neaiškūs“, – sakė jis.

Didžiausia problema – žemė

Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus pripažįsta dažnai sulaukiąs kaltinimų, neva Kaunui, Vilniui ir Klaipėdai taikomi skirtingi standartai.

„Niekada nesakiau, kad Kaunui nereikia VLC, tačiau dėl vietos galima padiskutuoti. Nemanau, kad dabar siūloma vieta prie Karmėlavos yra tinkamiausia. Prioritetą teikčiau teritorijai pietinėje Kauno dalyje“, – kalbėjo A.Vaitkus.

Anot jo, Vyriausybė buvo įpareigojusi apskričių vadovus išsaugoti teritorijas ties potencialiais infrastruktūros objektais, tačiau ne visos apskritys šią užduotį atliko. Dėl to šiandien dažną projektą lydi ta pati problema – žemės trūkumas.

Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kiekvienam jų 2007-2013 metų finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 milijonų litų iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.