Pereiti į pagrindinį turinį

Lietuvą palieka net įmonių vadovai

2012-08-29 11:32
Lietuvą       palieka net įmonių vadovai
Lietuvą palieka net įmonių vadovai / Shutterstock nuotr.

Šiais metais išvykstančių dirbti į užsienį gretas papildė daugiau aukštąjį išsilavinimą ir aukštas pajamas turinčių asmenų. Specialistų manymu, tai reiškia, kad išvykstama ne vien dėl darbo vietų trūkumo.

Išvyksta finansiškai pajėgūs

Per artimiausius metus dirbti svetur planuoja 13 proc. šalies gyventojų. Nors šis skaičius, palyginti su ankstesniais metais, yra panašus, šiemet esama ir netikėtų tendencijų, kaip parodė tyrimų bendrovės „Rait“ tyrimas.

„Matome, kad per septynerius metus situacija nelabai pasikeitė. Visuomenėje išliko panaši gyventojų dalis, turinti ketinimų darbo ieškotis kitose šalyse. Tačiau pastebėjome, kad šiais metais, palyginti su ankstesniais, darbo svetur ketina ieškoti žmonės, turintys dideles pajamas, aukštąjį išsilavinimą, einantys aukštesnes pareigas“, – teigė bendrovės „Rait“ valdybos pirmininkė Inga Nausėdienė.

Tarp ketinančių išvykti buvo daugiau 25–34 metų vyrų, taip pat aukštąjį išsilavinimą turinčių žmonių, kurių pajamos aukštesnės nei vidutinės. Šiais metais taip pat daugiau ketino išvykti ir bedarbių, darbininkų, specialistų ir vadovų, įmonių savininkų.

Šių metų tendencijos, kaip sakė ji, rodo negerėjančią šalies situaciją, kuri paliečia kitus socialinius sluoksnius. 2010 m. darbo ieškotis užsienyje ketino daugiau jaunimo (15–24 metų), studentų, žemesnes pajamas gaunančių žmonių ir turinčių vidurinį išsilavinimą.

Darbo vietų netrūksta

Tendenciją, kad dirbti užsienyje planuoja daugiau finansiškai pajėgių žmonių, lemia galbūt ir kitos priežastys nei tik darbo vietų trūkumas, kaip sakė bendrovės „Advantus“ vadovas Arūnas Mieželis. Jo manymu, tai gali būti įvairesnės patirties siekis, nusivylimas susiklosčiusiu gyvenimu Lietuvoje ar tiesiog nuotykių poreikis.

„Kai žmogus žino, kad jo draugai, pažįstami išvažiavo į užsienį dirbti ir jiems ten neblogai sekėsi, galbūt ir jis susimąsto pakeliauti, pabandyti ką nors naujo“, – svarstė pašnekovas.

Pašnekovas pabrėžė, kad šiuo metu darbų pasiūla Lietuvoje jau yra pakankama, tad bendrovė darbuotojų dirbti Lietuvos miestuose jau ieško intensyviai. Ypač trūksta žemesnės kvalifikacijos darbuotojų, tačiau ieškoma ir specialistų, pavyzdžiui, elektrikų, montuotojų, gamybos operatorių.

A.Mieželis patikino, kad į bendrovę ieškoti darbo Lietuvoje kreipiasi ir iš užsienio grįžusių žmonių. „Yra ir tokių, kuriems užsienyje neblogai sekėsi, bet jie grįžta ir sako, kad vėl norėtų dirbti ir gyventi Lietuvoje. Pastaruoju metu didžioji dalis grįžtančių yra iš Anglijos.“

Pašnekovas taip pat patvirtino, kad užsienyje įgyta patirtis sugrįžusiems lietuviams darbą rasti čia padeda. Tačiau užsienyje, anot jo, gyventojai paprastai dirba panašius kaip ir Lietuvoje arba prastesnius darbus: „Jeigu žmonės čia buvo darbininkai, ir užsienyje jie paprastai dirba darbininkais. Tačiau kartais nuo darbininkiškų pozicijų užsienyje dirbti pradėjęs jaunimas gana greitai tampa vidutinės grandies vadovais. Tuomet jų įgyta patirtis vertinga ir Lietuvoje.“

Emigruoja ne dėl pinigų

Bendrovės „Ekonominės konsultacijos ir tyrimai“ direktorius Gintas Umbrasas sakė pastebėjęs, kad darbo rinkos dalyvių skaičius mažėja – iš šalies išvyksta jauni žmonės. Tačiau tai, anot jo, rodo ne vien darbo pasiūlos trūkumą.

„Valstybė turėtų auklėti savo piliečius, taip pat verslininkus, kas yra socialiai atsakingas verslas ir kaip verslininkams bei samdomiems darbuotojams sugyventi. Jeigu darbdavys išnaudoja darbuotojus kiek galėdamas, jie bėga į užsienį, kur į juos žiūrima ne kaip į uždarbiavimo priemones. O ir darbdavys nori emigruoti iš šalies, nes jaučia socialinį spaudimą“, – svarstė G.Umbrasas.

 

Pašnekovas taip pat pabrėžė, kad šalyje „emigranto“ sąvoka dažnai vulgarizuojama. Anot jo, visuomenė linkusi manyti, kad emigrantai iš šalies išvyksta vien dėl pinigų: „Tačiau aš manau, kad lietuviai į užsienį dažnai išvažiuoja dėl prasto santykio su verslu ir viešojo sektoriaus infrastruktūra.“

Dairosi į Norvegiją

Tyrimas parodė, kad daugiausia gyventojai darbo dairosi Anglijoje (31 proc.) ir Norvegijoje (28 proc.). Vokietijoje ieškotis darbo ketina 11 proc., Airijoje – 9 proc. šalies gyventojų.

„Šiek tiek skiriasi šalys, kurias gyventojai rinktųsi šiuo metu ir kurias rinkosi prieš septynerius ir dvejus metus. Smarkiai mažėja ketinančių darbo ieškotis Airijoje. 2005 m. norinčių vykti į Airiją buvo 19 proc., 2010 m. – 11 proc., o šiais metais tik 9 proc. Pastebėjome, kad daugėja norinčių išvykti dirbti į Norvegiją. 2005 m. Norvegiją rinkosi 7 proc. ieškančių darbo užsienyje, šiais metais keturis kartus daugiau – 28 proc.“, – teigė I.Nausėdienė.

2005 m. ieškotis darbo svetur ketino 13 proc. gyventojų, 2010 m. tokių buvo jau 15 proc.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų