Skolintomis lėšomis būstą įsigiję gyventojai kol kas nekelia problemų šalies komerciniams bankams.
Nemokių mažuma
Lietuvos banko duomenimis, būsto paskolas šalies gyventojai grąžina tvarkingai. Liepos pradžioje būsto paskolų portfelyje uždelstų paskolų dalis sudaro 0,66 proc.
Paskolų, kurių periodiniai mokėjimai pradelsti 60 ir daugiau dienų, santykis su paskolų portfeliu liepos pradžioje buvo 0,87 proc. Didžiausia dalis uždelstų paskolų išlieka bankų vartojamųjų paskolų portfelyje 1,81 procento.
Lietuvoje veikiantys bankai šalies gyventojams iki šių metų liepos 1 d. buvo suteikę 13,320 mlrd. litų būsto paskolų. Nuo šių metų pradžios būsto paskolų portfelis išaugo 29,1 proc., o per metus 57,9 proc.
Bendras visų paskolų portfelis liepos 1 d. siekė 46,457 mlrd. litų ir buvo 47,1 proc. didesnis nei prieš metus.
Įvertina pajamas
Pasak Sampo banko Probleminių kreditų departamento direktoriaus Gintaro Graliausko, laiku negrąžinamų paskolų dalis yra palyginti nedidelė.
Klientų, kurie vėluoja mokėti periodinius mokėjimus, daugėja, tačiau ir kreditų suteikiama daugiau, aiškino jis. Banko paskolų portfelio pradelstų paskolų dalį sudaro tik 0,43 proc. Būsto kreditų portfelyje tokių dar mažiau 0,32 procento.
Bankai vis geriau įvertina klientų mokumą, be to, gyventojai gauna daugiau pajamų, gerus mokumo rodiklius grindė Hansabanko valdybos pirmininko pavaduotojas Antanas Danys.
Bylų nedaug
Kauno miesto apylinkės teismo pirmininkas Rimantas Sipavičius patvirtino, kad bankai retai kreipiasi į teismus dėl nemokių klientų.
Kraštutiniais atvejais keliamos bylos. Dažniausiai bankai nemokumo problemas sprendžia kitais būdais: pakeičia sutarties sąlygas ar kitaip, teigė R.Sipavičius.
Teismo vadovas prognozuoja, kad bylų skaičius ateityje gali ūgtelti. Pastaruoju metu, anot jo, itin dažnai bylinėjamasi dėl nesumokėtų mokesčių už elektros energiją, vandenį, dujas.
G.Graliauskas tikino, kad Sampo bankas į teismus kreipiasi labai retai per pastaruosius dvejus metus pateikta kiek daugiau nei dešimt ieškinių. Beje, beveik visais atvejais bylos išspręstos banko naudai.
Teismų vengiama
Dažniausiai klientai, susidūrę su finansinėmis problemomis, patys parduoda būstą (dažniausiai gerokai brangiau nei pirko). Nelaukiama, kol bankas kreipsis į teismą ir turtas bus parduotas iš varžytinių.
Pasak A.Danio, Hansabankas nemokumo problemas sprendžia kartu su klientu atideda mokėjimo terminus, kol pagerės finansinė padėtis.
Niekas nenori turėti reikalų su antstoliais, nes tai brangiai kainuoja. Stengiamės rasti sprendimą be teismų, pabrėžė A.Danys.
Sankcijos dingusiesiems
Tik ypatingais atvejais įkeisto turto pardavimą organizuoja ir SEB Vilniaus bankas. Verslo plėtros departamento direktorė Deimantė Bareikienė teigė, kad toks sprendimas priimamas, kai nėra jokių kitų galimybių susigrąžinti skolą: kai klientas piktybiškai nemoka kredito įmokų, vengia susitikti su banko atstovais, yra dingęs, atsisako ieškoti sprendimų, kaip padengti skolą, ir pan.
Tokiu atveju bankas kreipiasi į antstolius dėl įkeisto turto viešo pardavimo. Gautais pinigais yra padengiamos skolos ir papildomos išlaidos, atsiradusios dėl įkeisto turto pardavimo, o likusi suma grąžinama klientui, aiškino D.Bareikienė.
Anot jos, vėluojančiųjų grąžinti būsto kreditus dalis yra nedidelė. Ji sudaro apie 0,6 proc. viso banko būsto kreditų portfelio.
Prasiskolinę valstybei
Lietuvos antstolių rūmų duomenimis, valstybės naudai išieškomų skolų suma nuo 2004 m. vidurio kasmet padidėdavo vidutiniškai po 127,04 mln. litų ir šiuo metu viršija 1,01 mlrd. litų. Penktadalis šio skolų portfelio 522,10 mln. litų nesumokėti mokesčiai valstybės biudžetui.
Valstybės institucijų pateiktos bylos antrus metus iš eilės sudaro 61 proc. visų antstolių kontorose vykdomų priverstinio išieškojimo bylų.
Naujausi komentarai