Remiantis naujausiomis Lietuvos banko prognozėmis, kitais metais šalies ūkis ir toliau augs, o staigios infliacijos nebus. Tačiau šiais duomenimis ekonomistams gyventojų užliūliuoti nepavyksta – šių nuotaikos dar gana niūrios. Atsargiai į ateitį žiūri ir verslininkai.

Augimas – vienas didžiausių ES

Pasak Lietuvos banko ekonomistų, viena iš pagrindinių gerų naujienų – šiemet ūgtelėjęs Lietuvos eksportas. Gana solidžiai atrodo ir bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas.

Lietuvos banko Ekonomikos ir finansinio stabilumo tarnybos direktorė Rūta Rodzko teigė, kad BVP didės mažiau nei pernai ir ne tiek, kiek planuota dar šią vasarą, tačiau jo augimas vis tiek bus vienas didžiausių tarp ES šalių.

„Rugpjūtį prognozavome 3,4 proc. BVP augimą, dabar kitiems metams prognozuojame 3,1 proc. Neseniai paskelbtos Europos Komisijos prognozės sumažintos visoms šalims, išskyrus Daniją, o šešioms šalims – Graikijai, Ispanijai, Italijai, Portugalijai, Slovėnijai ir Kiprui – numatoma recesija“, – teigė R.Rodzko.

Eksporto augimas trumpalaikis

Geri antros šių metų pusės Lietuvos eksporto rodikliai Lietuvos banko ekonomistams buvo maloni staigmena. Dėl to jie prognozuoja 7 proc. realų šių metų šalies eksporto augimą.

„Prastesnė naujiena, kad greičiausiai tas augimas bus trumpalaikis. 2013-aisiais eksportas turėtų sulėtėti ir atitikti išorės paklausą, šalių, į kurias eksportuojame, augimą“, – sakė R.Rodzko.

Palyginti su praėjusių metų pabaiga, sulėtėjęs yra ir šalies vidaus vartojimas. Šiais metais numatomas 4,4 proc. jo augimas. R.Rodzko aiškina, kad sumažėjusį gyventojų vartojimą lemia lėtai didėjančios pajamos ir bendros pesimistinės nuotaikos. Šiemet gyventojų ateities lūkesčiai niūresni, negu buvo 2011-aisiais, todėl prognozuojamas kitų metų realaus vartojimo augimas yra 2,3 proc.

Nedarbas mažės, bet lėčiau

Lietuvos banko specialistai pastebi ir neaktyvią Lietuvos verslo įmonių plėtrą. Pasak R.Rodzko, pernai ir šiemet įmonių investicijas lėmė ES lėšomis finansuojami infrastruktūros projektai. Vos didesnį kitų metų verslo įmonių investicijų augimą lems tai, kad bankai joms vėl pradėjo aktyviau skolinti pinigus, o palūkanos už paskolas santykinai žemos.

Taip pat, pasak R.Rodzo, kitais metais lėčiau mažės nedarbas. Šių metų pabaigoje nedarbo lygis turėtų siekti 13,3 proc., o kitais metais – 11,5 proc.

Specialistė teigė, kad šių dienų didžiausia darbo rinkos ypatybė yra ta, jog darbdaviai neskuba įsipareigoti ir pasilieka galimybę sumažinti pajėgumus, jeigu to prireiktų, – daug žmonių įdarbinama ne visai darbo dienai, daugėja nereguliarių išmokų.

Kitas nedžiuginantis rodiklis – didesnė, negu anksčiau prognozuota, kitų metų infliacija.

„Infliacija pastaraisiais mėnesiais didėja dėl augančių naftos kainų. Dėl didelių sausrų JAV auga ir maisto žaliavų kainos. Tai leidžia manyti, kad infliacija bus didesnė, negu manėme anksčiau, – 3,2 proc. šiemet, o kitais metais – 2,8. Tačiau jeigu naftos kainos dar augs, kitais metais infliacija gali padidėti ir 3,8 proc.“, – skaičiavo R.Rodzko.

Gelbsti prekyba su kaimynėmis

Nors, Europos statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, trečią šių metų ketvirtį ekonomika smuko ir euro zona vėl patyrė recesiją, Lietuvos ekonomistai mano, kad mūsų šaliai tai didelės įtakos nepadarys, o kitais metais padėtis pagerės.

Be to, pasak R.Rodzko, Lietuvos ekonomikos lėtėjimą pristabdo pagrindinės šalies užsienio prekybos partnerės Rusija ir Baltijos šalys. „Jų prognozės, skirtingai nei kitų užsienio prekybos partnerių, yra geriausios – jų BVP augimas 3–3,5 proc. Tai reiškia, kad šių šalių perspektyvos gana palankios, o tai gelbsti Lietuvos eksportą“, – kalbėjo ekonomistė.

Tiesa, smarkiai pablogėjus reikalams euro zonoje, tai atsilieptų ir Lietuviai. R.Rodzko teigimu, džiugina tik tai, kad pagrindinės šalys, kuriose padėtis prasčiausia, tiesioginių ryšių su Lietuva neturi.

Tačiau Lietuvos banko specialistai artimiausiu laiku, 2014–2015 m., galimybės šaliai įsivesti eurą vis dar nemato.