Stambieji žuvies produktų gamintojai didina eksporto apimtis į Vakarų Europą ir net JAV, Japoniją
Mūsų šalies žuvies perdirbėjai laužo taisykles - žuvininkystė laikoma vietiniu verslu, tačiau lietuviškų produktų galima rasti daugelyje Vakarų Europos valstybių ir net JAV, Japonijoje. Eksporto apimtis didinantys verslininkai aiškina, kad tai vienintelis būdas didinti verslą, vietos rinka pernelyg maža būriui stambių perdirbėjų.
Eksportas užtikrina plėtrą
Pasak vienos stambiausių žuvies perdirbimo įmonių grupių Vičiūnai group valdybos pirmininko Visvaldo Matijošaičio, žuvininkystė, žuvies perdirbimas visame pasaulyje laikomas vietiniu verslu, tačiau lietuviai turi ambicijų eiti į užsienio rinkas.
Kai kurie stambūs gamintojai jau seniai pajėgumus išaugino keliskart didesnius nei jų reikėtų gaminant produkciją tik vietos rinkai, - skaičiuoja Kauno verslininkas. Pavyzdžiui, Vičiūnų grupei priklausantys žuvies perdirbimo fabrikai per mėnesį pagamina apie 8 tūkstančius tonų produkcijos ir tik 10 procentų visų gaminių realizuojama Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Eksporto žemėlapis platus, kai kurie produktai jau tapo lyderiais savo grupėje visoje Europoje. Pavyzdžiui, Vičiūnų krabų lazdelių galima rasti beveik viso pasaulio prekybos tinkluose, - pasakojo V. Matijošaitis.
Kitos stambios žuvies produktų gamintojos bendrovės Norvelita finansų direktorius Vidmantas Globis skaičiuoja, kad bendrovės pajamos šįmet turėtų didėti maždaug 10 - 15 procentų. Apyvartą labiausiai augins, anot jo, eksporto didėjimas. Daugiau žuvies produktų įmonė išgabens į Vokietiją, Belgiją, Daniją, kur lietuviška produkcija keliauja jau ne pirmus metus. Be to, Norvelita pradeda eksportuoti ir į Angliją. Bendrovės finansų direktorius skaičiuoja, kad eksportas turėtų sudaryti 66 procentus įmonės apyvartos.
Vis didesnę konkurenciją mums sudaro lenkai, neseniai pradėję atkakliai gabenti produkciją į Vakarų Europą, - apie didėjančią konkurenciją užsiminė V. Globis. Užsienio rinkose įsitvirtinusios bendrovės atstovas aiškino, kad Lenkijos žuvies perdirbėjai yra rimti konkurentai, nes turi galimybę pasiūlyti pigesnę produkciją - transporto išlaidos ir kai kurios gamybos sąnaudos lenkams yra mažesnės.
Smulkesni gamintojai nyksta
Kelerius metus dėl rinkos kovojusi Kauno žuvies produktų gamybos bendrovė Naujoji akacija neseniai nutraukė veiklą. Įmonės direktorius Antanas Zalieckas aiškino, kad smulkiam gamintojui mūsų šalyje išsilaikyti yra pernelyg sunku. Apskritai, anot jo, šiuo metu Lietuvoje žuvies perdirbimo verslu užsiima per daug bendrovių, konkurencija naikina silpnesnes. Kaune per pastaruosius dvejus metus buvo uždaryta daugiau kaip dešimt žuvies perdirbimo bendrovių, tarp jų ir Jūrų liūtas, Bravilita.
Reikalavimai maisto pramonėje dideli, o dėl uždarbio negali būti garantuotas. Pastaruoju metu nebemačiau perspektyvos, - apie žlugusį verslą pasakojo A. Zalieckas. Jo vadovaujamos bendrovės pagrindinė veikla buvo žuvies sūdymas. Įmonė per metus pagamindavo produkcijos už 3 mln. litų.
Penkioliktus metus dirbančios bendrovės Bajorų žuvis direktorius Juozas Simutis tvirtino, kad konkurencija vietos rinkoje vis dar labai didelė, bet atsikvėpti, anot jo, jau galima.
Daug smulkių įmonių žlugo, dabar rinkos dalyviai daugiau mažiau aiškūs, - kalbėjo 5 mln. litų pajamų per metus gaunančios bendrovės vadovas.
Norvelitos finansų direktorius V. Globis pabrėžė, kad smulkiesiems žuvies produktų gamintojams išlikti labai sudėtinga.
Produkciją gaminti jiems gal ir gerai sekasi, bet realizacija, produkcijos pristatymas į prekybos vietas - silpnoji jų verslo pusė. Prekybos tinklai su smulkiais gamintojais net nekalba, o jeigu įmonės produkcija nepasiekia prekybos centrų lentynų, jai augti galimybių beveik nelieka, - sakė V. Globis.
Kainas diktuoja prekybos tinklai
Pasak V. Globio, žuvies produktų gamybos savikaina didėja, tačiau kainų didinti gamintojai galimybių beveik neturi - iš esmės jas diktuoja prekybos tinklai.
Prekybos tinklų diktatas žvėriškas, jie nori gero produkto pigiai, o tai mažina mūsų rentabilumą, - dėstė V. Globis. Vis dėlto Norvelita neatsisako planų didinti kainas. Bendrovės finansų direktorius skaičiuoja, kad produkcija brangs 5 - 7 procentais, greičiausiai rudenį, kai didėja žuvies produktų paklausa.
V. Globis pabrėžė, kad dirbti su prekybos tinklais nėra lengva, produkcijos pristatymo sąlygos griežtos, už menkiausią nusižengimą įmonė baudžiama neadekvačiomis baudomis.
Dirbti su Lietuvos prekybos tinklais nėra taip sudėtinga kaip su kai kuriais užsienio gigantais. Mūsiškiai dar nors kalba, veda derybas. Pavyzdžiui, Ispanijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje po pusmetį lauki, kol tinklo atstovai priims, - lygino grupės Vičiūnai group, kurios įmonės dirba su keliomis dešimtimis įvairių valstybių prekybos tinklų, valdybos pirmininkas V. Matijošaitis. Jis pabrėžė, kad Vičiūnų santykiai su prekybos tinklais jau nusistovėję, bendradarbiavimo taisyklės visoms pusėms aiškios. Per 16 Vičiūnų veiklos metų bendrovės prekybos tinklams tiekiamos produkcijos asortimentas pasiekė 800 prekių pavadinimų.
Pasak V. Matijošaičio, produkcijos kainos pamažu didėja, tačiau mažiau nei buvo tikimasi.
Mes neskubame didėjančių sąnaudų perkelti ant vartotojų pečių, kaip tai daro Vyriausybė, apsunkindama mokesčių mokėtojų pečius, - sakė V. Matijošaitis.
Jis pabrėžė, kad gamybos savikainą labiausiai didina energetikos kainų augimas, darbo užmokesčio didėjimas bei žaliavos brangimas.
Žuvies kainai pasaulinėje rinkoje įtaką daro naftos kainos. Žuvį ne bulvių darže iškasi, jos gaudyti plaukia laivai - naftos siurbėlės, - apie brangstančią žaliavą kalbėjo V. Matijošaitis.
Vičiūnai group žuvį perka visame pasaulyje - daugiausia žaliavos atsigabenama iš Islandijos, Kanados, JAV, Peru, Čilės, Argentinos, Urugvajaus, Indijos, Kinijos, Vietnamo, Tailando, Olandijos.
Lietuviai labiau mėgsta koldūnus
Daugiausia žuvies produktų suvartojanti šalis - Japonija, kiekvienas japonas per metus suvalgo 70 kilogramų žuvies. Tuo tarpu lietuvis per metus suvalgo vidutiniškai 12 kilogramų žuvies produktų. Ispanas per metus suvartoja 42 kilogramus žuvies produktų.
Statistika rodo, kad lietuviai kol kas labiau mėgsta koldūnus su mėsa, tačiau žuvis pamažu populiarėja, - lygino V. Matijošaitis.
V. Globis pastebi, kad lietuviai labiausiai mėgsta rūkytos lašišos gaminius.
MAXIMA LT atstovė ryšiams su visuomene Viktorija Jakubauskaitė pastebi, kad populiariausia išlieka silkė. Didėja ir atšaldytos šviežios žuvies paklausa, tačiau šaldyta žuvis perkama vangiau. Pirkėjai kreipia dėmesį į kainą, todėl mažiau paklausi brangesnė žuvis.
Labai auganti prekių grupė - jūros gėrybės, dabar šis maistas ant bangos, kaip kažkada šoktelėjo kiniško maisto populiarumas, - pasakojo V. Jakubauskaitė. Vienas naujesnių produktų - aliejuje arba sūryme konservuotos įvairios jūros gėrybės. Didėja ir egzotiškos produkcijos paklausa - lentynose neužsiguli kardžuvės, šaldyti ryklių didkepsniai, įdarytos šaldytos austrės. Vasarą itin menkėja stintų, menkių, karpių paklausa.
Naujausi komentarai