Nauja "Leo LT" stebėtojų taryba vakar nebuvo renkama. Energetikos ministrui prakalbus apie atsakomybę, atsistatydinimo pareiškimą įteikė bendrovės prezidentas Julius Niedvaras.

Leis pasitaisyti ir išspirs

Nacionalinės energetikos bendrovės "Leo LT" akcininkai – Vyriausybė ir privatus investuotojas "NDX energija" – vakar nepakeitė bendrovės stebėtojų tarybos. Prieš išeidami jos nariai turės perrašyti abejotinas sutartis su įmonės valdybos nariais.

"Visų pirma iškilęs klausimas dėl tų kompensacijų valdybos nariams. Sutartys su jais, švelniai tariant, nevisiškai atitinka akcininkų interesus. Kreipėmės į stebėtojų tarybą, kad jas pataisytų atsižvelgdama į protingumo ir teisingumo kriterijus. Jie šias sutartis sudarė, jie ir turėtų šį klausimą išspręsti. Dabartinė taryba per jai duotą laiką turėtų viską sutvarkyti, kad nebeliktų jokių griaučių spintose (nebeliktų neatsakytų klausimų ir neaiškumų – red. past.). Reikia apsitvarkyti ir versti naują lapą", – po posėdžio kalbėjo energetikos ministras Arvydas Sekmokas.

Tam "Leo LT" stebėtojams duotos trys darbo dienos. Sutartys turi būti pakeistos iki kovo 30 d. Kandidatai į naująją stebėtojų tarybą jau yra. Tačiau kol kas jų viešinti neskubama.

Balandžio 3 d. šaukiamas kitas neeilinis akcininkų susirinkimas. Tada ir turėtų būti atstatydinta dabartinė bendrovės stebėtojų taryba, o kiek vėliau išrinkta nauja valdyba. Be to, veikiausiai bus peržiūrėti ir bendrovės vadovų atlyginimai. Esą maždaug 35 tūkst. litų per mėnesį nėra protinga suma, ypač šiuo sunkiu valstybei metu. Energetikos ministro nuomone, turėtų būti peržiūrėti ne tik "Leo LT", bet ir jos antrinių bendrovių – VST, Rytų skirstomųjų tinklų ir "Lietuvos energijos" – valdybų narių atlyginimai, išeitinės kompensacijos.

Tą patį šią savaitę pareiškė ir premjeras Andrius Kubilius. Jo teigimu, "Leo LT" vadovų, kaip ir valstybės įmonių vadovų, atlyginimai turėtų sumažėti 25 proc.

Kratosi atsakomybės

Tiesa, sąmyšis dėl milžiniškų kompensacijų kilo tik atsistatydinus antram "Leo LT" valdybos pirmininkui Gintautui Mažeikai. Iš šių pareigų mažiau nei po pusmečio pasitraukus pirmam įmonės vadovui Rymantui Juozaičiui, niekam, net pagrindinei bendrovės akcininkei valstybei, nekilo klausimas, kodėl už penkis mėnesius darbo R.Juozaičiui reikia sumokėti šešių mėnesių atlyginimų dydžio išeitinę kompensaciją. Nors jis bendrovę paliko savo noru.

Kodėl akcininkai apskritai leido sudaryti tokias neįprastas ir jiems visiškai nepalankias sutartis? Dabar tiek Vyriausybės, tiek "NDX energijos" atstovai kratosi atsakomybės ir tik gūžčioja pečiais.

"Sutartis su valdyba sudaro stebėtojų taryba. Ši yra savarankiška ir mes jiems nieko nenurodinėjome. Jūs akcininkams užduodate klausimus, į kuriuos turėtų atsakyti stebėtojų taryba. Jie buvo išrinkti, kad prižiūrėtų bendrovę, ir jie viskuo rūpinosi", – į klausimus, kodėl buvo sudarytos tokios sutartys ir kodėl nebuvo imtasi jokių veiksmų atsistatydinus R.Juozaičiui, sakė "NDX energijos" generalinis direktorius Aurimas Zimnickas.

Taigi atrodo, kad "NDX energija" nė kiek nesidomėjo "Leo LT" veikla. Galima net pamanyti, kad privačiam investuotojui buvo nesvarbu, nei kas "Leo LT" valdyboje atstovaus jo interesams, nei kiek tam asmeniui teks mokėti.

Jaučia užsienio tarnybų įtaką

Maža to, savo interesais iki šiol nesirūpino ir pagrindinė "Leo LT" akcininkė – valstybė, kuriai priklauso 62 proc. įmonės akcijų.

"Manau, kad nė vieno akcininko, nei didelio, nei mažo, netenkina tai, kad valdybos narys, padirbęs vieną dieną ar mėnesį, pasakytų: pavargau, ir pasiėmęs pusės metų atlyginimų dydžio kompensaciją išeitų", – kalbėjo A.Sekmokas. Jo manymu, išeitinių kompensacijų dydis turėtų priklausyti nuo rezultatų.

Ministras taip pat užsiminė, kad iš Užsienio reikalų ministerijos yra gavęs informacijos apie galimus užsienio šalių specialiųjų tarnybų bandymus daryti įtaką šios bendrovės ir atskirų asmenų veiklai. Dėl to ministras esą kreipėsi į Valstybės saugumo departamentą (VSD).

"Negaliu to patvirtinti, bet negaliu ir atmesti galimybės, kad ir užsienio specialiosios tarnybos galėjo bandyti daryti įtaką bendrovės ir atskirų asmenų veiklai. Gavau tokią informaciją, ir tai kelia susirūpinimą", – sakė A.Sekmokas.

Tačiau nieko daugiau ministras nekomentavo. Užsienio reikalų ministerija neigia pateikusi tokią informaciją. Esą įvyko kažkoks nesusipratimas.

Tačiau premjeras Andrius Kubilius patvirtino, kad energetikos ministras yra paprašęs Valstybės saugumo departamento "kai kuriuos niuansus panagrinėti". Plačiau komentuoti ministras pirmininkas atsisakė.

Siūlo liūtą sunaikinti

Gali būti, kad nacionalinė energetikos bendrovė netrukus apskritai bus panaikinta. Seimas balandžio 7 d. spręs, ar pradėti svarstyti kelių konservatorių pasiūlymą priimti įstatymą, kuriuo Vyriausybei rekomenduojama panaikinti bendrovės "Leo LT" steigimo sutartį.

Įstatymo projekte konstatuojama, kad Vyriausybės ir "NDX energijos" pasirašyta sutartis dėl nacionalinio investuotojo sukūrimo "kyla iš Konstitucijai prieštaraujančio teisinio reguliavimo", todėl esą remiantis Civiliniu kodeksu, "tai sudaro teisinį pagrindą laikyti šią sutartį niekine nuo pat jos sudarymo momento".

Negana to, siūlomu įstatymu Vyriausybei rekomenduojama kelti klausimą netgi dėl 2003 m. įvykdyto Vakarų skirstomųjų tinklų (dabartinės – VST) privatizavimo teisėtumo.

Toks įstatymo projektas turėjo būti parlamentarams pateiktas vakar plenariniame posėdyje, tačiau parlamentarams susiginčijus dėl to, ar konservatorių paruoštas įstatymo projektas gali būti oficialiai teikiamas Seimo posėdyje, jo teikimas atidėtas iki balandžio 7-osios.

Kai kurie Seimo nariai baiminasi, kad valstybei pradėjus "Leo LT" naikinimo procedūrą, kitai sandorio šaliai – bendrovės "Maxima LT" savininkų valdomai "NDX energijai" – tektų sumokėti iki 3 mlrd. litų netesybų ir kompensacijų.

Atsistatydino "Leo LT" prezidentas

Lietuvos pasididžiavimu turėjusi tapti nacionalinio investuotojo bendrovė "Leo LT" jau primena skęstantį laivą. Vakar praėjus keletui valandų po akcininkų posėdžio "Leo LT" prezidentas Julius Niedvaras taip pat pranešė atsistatydinantis. Jis pareiškė prisiimantis visą atsakomybę už netinkamą stebėtojų tarybos darbą ir pasitraukiantis iš stebėtojų tarybos pirmininko bei įmonės prezidento pareigų. Tiesa, pasirinkimą jis turėjo nedidelį, mat jei pats nebūtų atsistatydinęs, po kelių dienų jis veikiausiai būtų buvęs atleistas. Po vakarykščio susitikimo akcininkai atvirai kalbėjo, kad atsakomybę už skandalus, susijusius su "Leo LT", turėtų prisiimti būtent stebėtojų tarybos pirmininkas. J.Niedvaras savo pareigas vykdys dar 14 dienų, iki balandžio 9 d.

"Dėkoju gerb. akcininkams už suteiktą galimybę dirbti šiame unikaliame projekte. Ir toliau tikiu, kad Lietuvos energetika, skirtingai nuo kitų verslo sričių, gali išlikti nacionaline, o ne tam tikrų užsienio kompanijų verslo provincija. Energetinis Lietuvos saugumas gali būti užtikrintas, kaip ir sukurta elektros pardavimo rinka bei pastatyta nauja atominė elektrinė. Buvo didelė garbė dirbti "Leo LT" kolektyve, kuri sėkmingai įvykdė didžiąją dalį jam keltų uždavinių, tęsia ir pradėjo visus akcininkų numatytus strateginius projektus, per 2008 m. akcininkų turtą padidino beveik 1 mlrd. litų", – laiške Energetikos ministerijai, "NDX energijai" ir kolegoms rašė J.Niedvaras.

Dešimt mėnesių tarybai vadovavęs buvęs bankininkas pranešė iš pareigų pasitraukiantis nuo balandžio 9 d. Stebėtojų tarybos pirmininko pareigos yra visuomeninės, už jas nemokamas atlygis.

Rymantas Juozaitis, buvęs "Leo LT" vadovas

Naujoji atominė elektrinė galėtų būti pastatyta 2016 m. Tam tereikia stiprios komandos, kuri sugebėtų greitai ir be diskusijų priimti sprendimus. Man vadovaujant įmonei buvo patvirtintas grafikas, kuriame mėnesio tikslumu nurodyta, ką reikia padaryti. Pasirinkus vieną reaktoriaus tipą, projektą buvo galima įgyvendinti 2016 m., o kitą – 2018 m. Norint laiku pastatyti atominę elektrinę, nėra laiko diskusijoms jau patvirtintais klausimais. Tai yra privataus kapitalo pranašumas: visi sprendimai daromi 5–10 kartų greičiau nei valstybinėse institucijose. Jeigu priimama energetikos strategija, kryptis, tai reikia kontroliuoti, aiškintis, kodėl tie darbai nėra padaromi laiku, kodėl tie dalykai nėra išvis padaromi. Jeigu toliau tęsis tokie neaiškumai, nukentės ir bendrovė, ir projektai. Reikia atskirti kainodarą, einamus klausimus ir atominės elektrinės statybą. Tai atskiras klausimas. Yra įkurta bendrovė, ir jai reikia padėti įgyvendinti šį projektą.