Logistikos centras tolsta nuo Kauno

Ryškėja naujosios Kauno viešojo logistikos centro (VLC) koordinatės. Didėja tikimybė, kad strateginis objektas iškils ne Karmėlavoje, kaip iki šiol planuota, bet greta Marijampolės.

Susitikimas ledų neišjudino

Kauno verslininkų inicijuotas miesto valdžios ir Susisiekimo ministerijos atstovų susitikimas vėlyvą antradienio vakarą baigėsi niūriai. Miesto vadovams nepavyko įtikinti Susisiekimo ministerijos sekretoriaus Arvydo Vaitkaus, kad viešajam logistikos centrui tinkamiausia vieta yra Karmėlavoje.

„Trečią ar ketvirtą kartą susiklostė ta pati situacija. Diskutuojame, analizuojame, tačiau nepajudame nė per žingsnį į priekį. Susitikimo naudingu nepavadinčiau“, – neslėpė apmaudo Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Jis įsitikinęs, kad ledus išjudinti galėtų tik aukščiausių savivaldybės, apskrities viršininko ir Susisiekimo ministerijos vadovų susitikimas. Mero nuomone, projektas stringa, nes trūksta bendro sutarimo ir politinės valios.

Nevaisingu susitikimu piktinosi ir Kauno apskrities viršininkas Romualdas Morkevičius. Anot jo, nepaaiškėjo nei terminai, nei veiksmai, kurių reikia imtis, kad būtų galima šį klausimą spręsti.

„Paaiškėjo, kad argumentų Karmėlavos variantui pagrįsti Kauno vadovai neturėjo, neturi ir, ko gero, neturės“, – atkirto Susisiekimo ministerijos sekretorius Arvydas Vaitkus.

Kauno šansai menkėja

R.Morkevičius nuogąstauja, kad miestas gali apskritai likti be viešojo logistikos centro.

„Išgirdau mistinę formuluotę, kad Kauno VLC turi atsirasti ten, kur kirsis europinė geležinkelio vėžė „Rail Baltica“ ir plačios vėžės geležinkelio linija. Tas taškas paaiškės tik tada, kai bus projektuojama geležinkelio atkarpa tarp Marijampolės ir Kauno, po 2013 metų“, – R.Morkevičius įsitikinęs, kad vietą VLC reikėtų skirti anksčiau.

Jis abejoja, ar apskritai artimiausiu metu europinė vėžė pasieks Kauną – per susitikimą A.Vaitkus prabilo, kad tam gali neužtekti lėšų.

Projektui ES yra skyrusi 700 mln. litų. Lietuvos teritorijos bendrajame plane numatyta, kad europinė vėžė nuo Marijampolės suks į Kauną, tačiau Susisiekimo ministerija nusprendė pakoreguoti trasą – nuo Marijampolės sukti ją į Kazlų Rūdą.

Be to, Susisiekimo ministerija yra užsakiusi studiją dėl intermodalinio terminalo steigimo. Studija atsakys, kuriame mieste – Kaune, Marijampolėje ar Kazlų Rūdoje – tikslingiausia statyti tokį objektą. R.Morkevičius prognozuoja, kad Kauno perspektyvos bus liūdniausios, nes miesto nesieks europinė vėžė.

„Kai toks terminalas atsiras Marijampolėje arba Kazlų Rūdoje, neliks prasmės dar vieną logistikos centrą statyti vos už 40 kilometrų, Kaune“, – pabrėžė R.Morkevičius.

A.Kupčinskas ironizavo, kad galbūt jau laikas Kauno VLC pervadinti į Marijampolės VLC.

Tikslią vietą slėps

Pasak A.Vaitkaus, netikslinga trečiąjį logistikos centrą sieti su Kauno vardu. Pavyzdžiui, Vilniaus VLC yra Vaidotuose, o Klaipėdos – šio miesto rajone.

„Steigiant logistikos centrą esminis yra žemės klausimas. Vilnius ir Klaipėda buvo išsaugoję teritorijas stambiems infrastruktūros objektams, o laisvų vietų Kaune ir aplink Kauną jau nelikę“, – A.Vaitkus perspėja, kad pasirinkusi Kauną valstybė turėtų spręsti žemės išpirkimo klausimus.

Naudingiau būtų, anot jo, VLC steigti tarp Marijampolės ir Kauno. Objektas galėtų iškilti Kazlų Rūdoje, Mauručiuose, Baraginėje.

„Kalbėti apie konkrečią objekto vietą šiandien būtų pavojinga ir neatsargu. Tokios kalbos gali brangiai kainuoti valstybei“, – sakė A.Vaitkus. Anot jo, viename posėdyje Klaipėdoje pasvarsčius, kur toks objektas galėtų būti statomas, po kelių savaičių laikraščiuose atsirado skelbimų su pasiūlymais pirkti 10 hektarų sklypą už 150 mln. litų.

Nepraranda vilties

R.Morkevičius įsitikinęs, kad tinkamiausia vieta VLC yra Karmėlava: šalia oro uostas, geležinkelis ir magistraliniai keliai. Logistikos centrą steigti siūloma valstybinio miško teritorijoje, jo plėtra galima išpirkus privačias valdas.

„Steigiant logistikos centrą reikalingas 40–200 hektarų plotas. Toje teritorijoje miškas nėra vertingas, ketvirtos kategorijos, be to, ten gausu plynių, gamtai žala būtų padaryta minimali“, – sakė R.Morkevičius.

Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Mečislovas Rondomanskas įsitikinęs, kad laikinoji sostinė yra tinkama vieta logistikos centrams kurti, o VLC steigimas greta Kauno miestui būtų ypač naudingas.

A.Kupčinsko teigimu, Karmėlavoje vis tiek iškils logistikos centras, tokį objektą statyti pasiryžtų, anot jo, tiek vietos, tiek užsienio transporto įmonės.

Susisiekimo ministerija numačiusi plėtoti Lietuvoje tris viešuosius logistikos centrus – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos. Kiekvienam jų 2007–2013 metų finansiniuose planuose numatyta skirti apie 100 milijonų litų iš Europos Sąjungos paramos lėšų. Įgyvendinant šiuos projektus planuojama pritraukti ir privatų kapitalą.