Pagrindinių maisto produktų kainos Lietuvoje daugumai pirkėjų jau tampa neįkandamos. Žmonės perka pigesnį ir dažnai įvežtinį maistą, o skanesnė ir sveikesnė lietuviška produkcija išvežama pas turtingesnius užsieniečius.

Perka pigiau

Šalies parduotuvių maisto prekių lentynos – gyventojų perkamosios galios atspindys. Žemiausiose lentynose sukrauti pigiausi produktai beveik neužsiguli, o kokybiškesnio brangesnio Lietuvoje pagaminto maisto jose vis mažiau.

Prekybos tinklų atstovai neslepia, kad pirkėjų lojalumas konkrečiam prekės ženklui yra sumenkęs ir pirkėjai renkasi pigesnius nei brangesnius ir mėgstamesnius gaminius. „Šiandien kas ketvirta penkta prekė pirkėjo krepšelyje yra įsigyta su nuolaida. Lojalumas prekės ženklui yra sumenkęs. Tai reiškia, jog jei parduotuvėje žmogus pamato, kad akcija taikoma kitam sviestui, nei jis perka nuolat, tikėtina, kad jis pasirinks tą, kuriam taikoma nuolaida“, – sakė Olga Malaškevičienė, bendrovės „Maxima LT“ atstovė ryšiams su visuomene.

Pasak jos, nors Lietuvos gyventojai labiausiai vertina lietuvišką produkciją, pasirinkimą nemažai nulemia kaina. „Pavyzdžiui, vienoje lentynoje pasiūlysime lietuviškų bei lenkiškų obuolių, ir jeigu lenkiškų obuolių kaina bus gerokai mažesnė, mūsų klientai pasirinks šalyje kaimynėje užaugintus obuolius“, – teigė pašnekovė.

Prekybininkai neslepia, kad per akcijas parduodamas maistas turi didesnę paklausą nei parduodamas už įprastą kainą. „Šviežia mėsa parduotuvėse paprastai būna lietuviška. Tik per akcijas atsivežame importinės mėsos, kai mūsų šalies mėsos perdirbėjai nepajėgia užtikrinti reikiamo kiekio tam tikros rūšies mėsos (pvz., sprandinės, kumpio ar pan.) viso mūsų tinklo parduotuvėms“, – sakė O.Malaškevičienė.

Išlaiko stabilias kainas

Maisto produktų tiekėjai į prekybos tinklus brangesnį maistą tiekia jau kelis mėnesius, tačiau prekybos tinklai sako, kad stengiasi galutinių kainų vartotojams nedidinti. Tiesa, pranešimų apie galimą brangimą gaunama iš Lietuvos tiekėjų, o importuotos produkcijos branginti tiekėjai kol kas neketina.

„Šiuo metu esame gavę ne vieną tiekėjo pranešimą apie ketinimus kelti kainas, tačiau tai nereiškia, kad prekės brangs ir parduotuvėje. Tarkime, šiandien iš tiekėjų mes jau perkame kiaušinius penktadaliu brangiau nei prieš pusantro mėnesio, tačiau iš savo išteklių dengiame šį brangimą. Parduotuvės lentynoje dauguma kiaušinių kainuoja tiek pat, kaip ir rugpjūtį. Ir toliau su tiekėjais tarsimės ir ieškosime sprendimų, kad kainos parduotuvių lentynose išliktų stabilios“, – informavo parduotuvių tinklo „Maxima“ atstovė O.Malaškevičienė.

Prekybos tinklo „Norfa“ atstovo spaudai Dariaus Ryliškio teigimu, „Norfos mažmena“ yra gavusi pranešimus tik iš kai kurių miltų ir duonos tiekėjų, kad tiekėjai savo produkciją „Norfai“ tieks brangiau nei anksčiau. „Tačiau kol kas duonos kaina “Norfos„ prekybos centruose nepasikeitė – ji yra stabili ir visiškai nekito jau daugiau kaip pusę metų“, – sakė jis. Pasak D.Ryliškio, prekybininkai iš anksto negali numatyti, kiek gali kilti produkcijos kaina, nes ją lemia daug veiksnių: tiekėjų reikalavimai, degalų kainos, konkurencinė aplinka, pirkėjų perkamoji galia ir kt.

Duona neturėtų brangti

Šie metai Lietuvos žemės ūkyje rekordiniai, planuojama gauti apie 4 mln. tonų siekiantį grūdų derlių. Tačiau džiaugtis, kad dėl didelio derliaus pigs miltiniai produktai, nereikėtų. Didžiausios pasaulio grūdų rinkos – Amerika ir Rusija – šią vasarą nukentėjo nuo sausros, todėl prognozuojama, kad bendras pasaulio grūdų derlius šiemet bus keliais procentais mažesnis nei pernai.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjo Alberto Gapšio teigimu, įvertinus tai, kad žemdirbių dalis sudaro apie 15 proc. duonos, batono ir kitų kepinių kainos, galutiniams vartotojams šie produktai neturėtų brangti daugiau nei 2–4 proc.

„Grūdų supirkimo kainos biržoje jau gana aukštos du mėnesius iš eilės ir šiuo metu siekia 260 eurų už toną maistinių kviečių. Atitinkamu laikotarpiu pernai tona maistinių grūdų biržoje kainavo 200 eurų. Lietuvoje maistinių kviečių supirkimo kainos yra 5 proc., pašarinių grūdų – 10–15 proc. didesnės nei pernai“, – teigė A.Gapšys.

Pašnekovo žiniomis, kepėjai kainų didinti kol kas neketina. „Jeigu jas didins, tai prekybininkai, kurie šiandien sako, kad produkcijos nebrangina, bet už rytojų neatsako“, – sakė jis.

Ne visa mėsa brangs

Grūdų kainų pokyčiai kur kas didesnę įtaką nei duonos kainoms gali turėti kiaulienos produkcijos savikainai. Pašarinių grūdų kainai pakilus, kiaulių augintojai jau pranešė, kad mėsos produktai brangs. Esą sumažėjus kiaulienos pasiūlai ir išaugus kiaulienos paklausai pasaulyje kainos kils neišvengiamai.

„Sudėtinga situacija klostosi ES kiaulienos rinkoje – nuo liepos šviežia skerdiena pabrango 20 proc. Tokių žaliavų kainų dar niekada nėra buvę. Pačioje Lietuvoje žaliavos rezervų nėra, nes šalyje užauginama tik kiek daugiau nei trečdalis Lietuvai reikalingų kiaulių. Be to, augintojai kiaules be apribojimų gali parduoti į bet kurią kitą ES šalį, nes ten mokama brangiau“, – teigė Eugenijus Mackevičius, Lietuvos mėsos perdirbėjų asociacijos direktorius. Jis pabrėžė, kad Lietuvos mėsos perdirbimo pramonė tampa priklausoma nuo importuojamos kiaulienos kainos. „Iš kitų šalių gaunama informacija rodo, kad dėl per aukštų pašarų kainų ir per mažų kiaulienos supirkimo kainų, net tokių šalių kaip Danijos ir Belgijos, kiaulių kompleksai mažina auginamų kiaulių skaičių. Taip pat daug kiaulienos eksportuojama į Aziją – tokios šalys kaip Kinija, Pietų Korėja perka jos vis daugiau. Tikėtina, kad tokios tendencijos netolimoje ateityje nulems dar didesnį kiaulių trūkumą ir dėl to kiaulienos kainos ES augs dar labiau“, – mano jis.

Agrarinės ekonomikos eksperto A.Gapšio teigimu, Europoje išaugus kiaulių supirkimo kainoms, jos ima didėti ir Lietuvoje. „Todėl galutinė kiaulienos kaina galutiniams vartotojams galėtų ūgtelėti apie 10 proc.“, – prognozavo pašnekovas.

Kalbėdamas apie paukštienos kainų perspektyvas A.Gapšys pabrėžė, kad nors paukštienos ir kiaulienos kainos labiausiai priklauso nuo pašarų kainos, – o ji didėja, – tačiau paukštiena Lietuvoje neturėtų brangti. „Kaimynystėje turime Lenkijos rinką, kuri sukuria labai didele konkurenciją“, – pabrėžė jis.

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktoriaus Dariaus Dzekčioriaus teigimu, Lietuvoje užauginta mėsinė jautiena taip pat neturėtų brangti, nes pagrindinis galvijų pašaras – žalienos – ūkininkams kainuoja nedaug.

Kainos nesikeis

Jeigu paukštiena galėtų brangti, esą brangstantys vištų pašarai neturėtų toliau didinti kiaušinių kainų. „Kiaušiniai per metus jau yra pabrangę 30–50 proc. Viena kiaušinių brangimo priežasčių – ES įsigaliojusi vištų gerovės direktyva. Mūsų skaičiavimais, atlikus reikiamas investicijas, 10 kiaušinių galėjo pabrangti iki 30 centų, bet ne daugiau nei yra dabar. Todėl dar kelti kiaušinių kainas paukštininkai neturi priežasčių“, – pabrėžė A.Gapšys.

Tačiau pastaruoju metu gyventojus džiuginančios krintančių pieno produktų kainų tendencijos turėtų išsilaikyti ir artimiausiu metu.

„Priežastis labai paprasta – pasaulyje pradėjo didėti pieno gamyba, o paklausa nesikeitė. Tai turėjo įtakos pieno supirkimo kainoms ir jos ėmė mažėti. Žinoma, pieno gamintojams tai negerai, tačiau galutiniai vartotojai turi galimybę pigiau įsigyti pieno produktų“, – dėstė A.Gapšys. Tačiau, pasak jo, yra ir kita medalio pusė: pasaulio rinkose pingant pieno produkcijai, vietos gamintojai linkę atsigriebti vidaus rinkoje. Dar neaišku, kaip Lietuvos rinkoje pieno supirkimo kainas nulems netrukus Latvijoje pradėsianti veikti pieno perdirbimo įmonė. Manoma, kad Latvijoje pieną pirkę Lietuvos pieno perdirbėjai gali netekti tiekėjų, todėl atsiradus pieno trūkumui gali pradėti kelti pieno supirkimo kainas vidaus rinkoje, todėl galėtų brangti ir pieno produktai.

Daržovių valgytojus, bet tik ne ūkininkus, džiugina geras daržovių derlius. „Situacija užsienio rinkose nėra tokia dosni kaip prieš kelerius metus, kai lietuviškos daržovės buvo eksportuojamos į Rusiją, kur buvo susidaręs jų stygius. Šiemet taip nėra, o esant gausiam derliui ūkininkai priversti daržoves parduoti pigiau, nei norėtų“, – teigė A.Gapšys. Pasak jo, nesant duomenų, kad kurioje nors šalyje trūktų daržovių, jų turėtų užtekti ir vietos, ir eksporto rinkoms už vartotojams prieinamą kainą.

Komentaras

Darius Dzekčiorius

Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius

Didžioji dalis Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ūkininkauja ekologiškai. Jeigu šalies gyventojai turi galimybę įsigyti Lietuvoje užaugintos galvijų mėsos, jie maitinasi išties labai sveikai. Tačiau šiuo metu situacija tokia, kad tik keli procentai Lietuvoje užaugintų galvijų mėsos lieka šalyje, nes didžioji dalis eksportuojama.

Kokybiškos produkcijos ieškantys užsienio pirkėjai Baltijos šalyse mato labai didelį potencialą, todėl kuriasi nauji ekologiniai ūkiai, didėja užauginamų, bet eksportuojamų galvijų skaičius bei jautienos kiekis.

Kokia dalis produkcijos lieka Lietuvoje, priklauso nuo vietos prekybos tinklų, o jie, deja, pirmiausia orientuojasi į produkto kainą, o ne ypatybes.

Labai svarbu suvokti, kad kokybiška jautiena yra iš mėsinių, o ne pieno gamybai skirtų galvijų, tačiau į tai daug dėmesio nekreipiama. Prekybos centruose bandoma lošti lietuviškos produkcijos kaina, tačiau iš tikrųjų nesvarbu, tai lietuviška ar įvežtinė jautiena, svarbu, kaip galvijai užauginti.

Kalbant apie kokybiškos lietuviškos jautienos kainą reiktų pabrėžti, kad augintojai nemato priežasčių, kodėl ji galėtų didėti. Pagrindinis galvijų pašaras yra žalienos ir karvių pienas, reikiamą kiekį grūdų ūkininkai užsiaugina patys.

Pagrindinių maisto produktų vidutinės kainos

Produktas Kaina (2011 m. 36 sav., litais) Kaina (2012 m. 36 sav., litais) Pokytis (proc.)

2,5 proc. riebumo pienas (1 l tetrapakas) 2,94 2,79 –5,10

2,5 proc. riebumo pienas (1 l maišelis) 2,50 2,37 –5,20

3,5 proc. riebumo pienas (1 l tetrapakas) 2,97 2,91 –2,02

3,5 proc.riebumo pienas (1 l maišelis) 2,78 2,59 –6,83

82 proc. riebumo sviestas (200 g) 4,81 4,72 –1,87

9 proc. riebumo varškė (1 kg) 13,26 12,71 –4,15

Liesa varškė (1 kg) 12,87 12,44 –3,34

Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg) 14,55 14,68 0,89

Pieniškos dešrelės (1 kg) 19,06 19,79 3,83

Rudi vištų kiaušiniai (10 vnt.) 3,28 5,08 54,88

Balti M dydžio vištų kiaušiniai (10 vnt.) 3,77 5,59 48,28

Ekstra rūšies kvietiniai miltai (1 kg) 3,31 3,19 –3,63

Aukščiausios rūšies kvietiniai miltai (1 kg) 2,72 2,51 –7,72

Juoda duona (1 kg) 5,33 5,52 3,56

Batonas (1 kg) 6,08 5,80 –4,61

Nefasuotos bulvės (1 kg) 0,99 0,97 –2,02

Parduotuvių ir turgelių kainų palyginimas (litais)

Parduotuvė Turgelis

Produktas Kaina Kaina

Pienas (1 l) 2,59 1,90

Sviestas (200 g) 4,72 4,14

Varškė (1 kg) 12,44 8,43

Kiaulienos kumpis be kaulo (1 kg) 14,68 13,09

Vištų kiaušiniai (10 vnt.) 5,59 5,41

Bulvės (1 kg) 0,97 0,76