Visagine planuojama statyti nauja 3400 MW galingumo atominė elektrinė neužtikrins Lietuvos energetinio saugumo ir negalėtų veikti be Rusijos teikiamo galios rezervo.

Atominei reikia Rusijos

Tokia mintis išsakyta vakar vykusioje diskusijoje dėl Lietuvos energetikos ateities. "Šiuo metu vienintelis realus galios rezervas staiga sustojus Ignalinos atominei elektrinei yra Rusijos elektrinės. Be jų Ignalinos elektrinė savarankiškai dirbti negali", – aiškino dr. Stasys Malkevičius, Kovo 11-osios Nepriklausomybės Akto signataras.

Pasak jo, ta pati taisyklė galiotų ir planuojamai statyti Visagino atominei elektrinei, vienintelis realus momentinis jos galios rezervas galėtų būti Rusijos elektrinės. Pati Lietuva net su kaimynėmis ir atsiradus elektros tiltams į Švediją bei Lenkiją, negalėtų užtikrinti reikiamo galios rezervo staiga sustojus atominei. "Supraskite, elektros tiltai yra komercinis projektas, jie negali atlikti tokios funkcijos", – sakė Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Deksnys.

Visa tai reiškia, kad jei Lietuvoje būtų pastatyta 3400 MW galingumo atominė elektrinė, mūsų elektros energijos sistema vargiai galėtų būti atjungta nuo Rusijos ir veikti vakarietiškoje sistemoje, kaip tai planuojama.

"Leo LT" bendrovė ir jos vykdomi veiksmai neužtikrina energetinio saugumo", – įsitikinęs S.Malkevičius. Dar daugiau – signataras įsitikinęs, kad "Leo LT" tęsia politiką, kuri užtikrins Lietuvos priklausomybę nuo Rusijos energetikos.

Tiltų miražas

Diskusijoje dalyvavę energetikai puse lūpų svarsto, kad "Leo LT" sukūrimas taps pagrindiniu visai šaliai svarbių projektų trukdžiu, o ne jų įgyvendinimo garantu. Švedija jau pareiškė, kad elektros tilto statybai kelią gali užkirsti tai, kad Lietuvoje neliberalizuota elektros rinka. Energetikos specialistai beveik neabejoja, kad tokio pareiškimo pagrindas – sukurtas "Leo LT" monstras, kuris imasi kontroliuoti tiek elektros gamybą, tiek skirstymą, tiek tiekimą.

Dar labiau abejojama elektros tilto į Lenkiją statyba. Elektros perdavimo tinklai tarp Lenkijos ir ES yra silpni. Pirmiausia būtina juos stiprinti, jei norime, kad realiai vyktų prekyba elektra tarp Baltijos šalių ir Vakarų Europos. Tik S.Malkevičiaus, tiek R.Deksnio teigimu, Lenkija neslepia, kad sutvarkyti elektros tinklus žadama tik iki 2025 m.

Išeitis – maža elektrinė

Pasak diskusijoje dalyvavusių energetikų, dabar geriausia būtų šiek tiek pristabdyti naujos atominės elektrinės statybos projektą ir atidžiau išnagrinėti alternatyvas, palūkėti dabar aktyviai kuriamų naujų ir pažangesnių reaktorių. Be to, jei Lietuva ir toliau planuoja įsijungti į Vakarų Europos elektros sistemą, pirmiausia būtina įvertinti būsimos atominės elektrinės funkcionavimo galimybes ir suderinamumą su šia sistema.
"Nemanau, kad energetikos padėtis uždarius Ignalinos atominę elektrinę bus tokia bloga, kaip ją kartais norima pavaizduoti. Pagal mūsų anksčiau atliktus skaičiavimus, Lietuva be didesnių nesklandumų elektra gali apsirūpinti iki 2020 m.", – dėstė R.Deksnys.

Energetikų teigimu, be jokių problemų Lietuva galėtų statyti nebent 400 MW galingumo atominės elektrinės bloką. Tuomet jos rezervu taptų naujas 400 MW galingumo Lietuvos elektrinės Elektrėnuose blokas. Pasak diskusijos dalyvių, taip mūsų šalis galėtų turėti savarankišką elektros sistemą. Tačiau jei bus įgyvendinti dabartiniai planai, Lietuva esą liktų su didele atomine elektrine ir priklausoma nuo Rusijos. Latvija ir Estija jau taip pat prakalbo nekuriančios didelių planų ir galvojančios apie savarankiškas energetikos sistemas.