Kauniečiai, kurie pasibaigus šildymo sezonui vylėsi atsikvėpti nuo žvėriškų sąskaitų, sulaukė naujo smūgio – atėjus vasarai gerokai šoktelėjo mokesčiai už karštą vandenį.

Sąskaitos už šildymą daugeliui kauniečių šią žiemą buvo tie laiškai, kuriuos atplėšdavo su didžiuliu nerimu – kiek gi dabar teks mokėti? Susitaikę su mintimi, kad 2008–2009 m. sezoną už būsto šildymą reikės pakloti dukart daugiau negu praėjusią žiemą, jie nekantriai laukė šildymo sezono pabaigos. Jai atėjus "Kauno energija" smogė dar kartą, išsiųsdama gerokai didesnes sąskaitas už karštą vandenį.

Baltijos gatvėje gyvenanti Elvyra Mankauskienė apstulbo išvydusi sąskaitą, kurioje už 2 kub. m karšto vandens prašoma sumokėti 101,4 lito. Didžiąją mokesčio dalį sudaro šilumos palaikymas – 75 litai. Tvirtovės alėjos 88 namo gyventojams vieno kubinio metro vandens kaina, įskaitant ir šilumos palaikymo mokestį siekia 50 litų. Ar tokios kainos racionalios?

"Brangoka, – sutiko bendrovės "Kauno energija" pardavimo ir rinkodaros direktoriaus pavaduotojas Balys Stulpinas. – Bet tai metodikos ypatumai, kurie vasarą lemia didesnę karšto vandens kainą. Jeigu namuose yra cirkuliacija, tuomet mokestis už karšto vandens paruošimą didesnis, tačiau namuose, kuriuose nėra cirkuliacijos, tenka daugiau mokėti už vandenį, nes jo daug išleidžiama, kol atbėga karštas."

Esą daugeliui kauniečių vasarą už karštą vandenį tenka mokėti daugiau, nes padidėja cirkuliacijos mokestis. Karštas vanduo, anot B.Stulpino, kainuoja tiek, kiek kainuoja jį paruošti. Sąskaita už karštą vandenį butui pateikiama suskaičiavus, kiek kubų vandens sunaudota ir kiek šilumos sunaudota tam vandeniui paruošti. Brangiau paruošti karštą vandenį kainuoja senamiesčio ir centro gyventojams, kurie įsikūrę nedaug butų turinčiuose namuose. Gyvenantys dideliuose namuose už karštą vandenį moka mažiau, nes suvartotos šilumos kiekis skaidomas didesniam vartotojų skaičiui.

"Jeigu name yra keturi penki butai ir tam tikru metu tik vienas žmogus naudoja vandenį, tuomet vanduo vamzdžiais vingiuoja tik pas jį ir užpildo visą vamzdyną, vėliau tas vanduo atšąla ir kai čiaupą atsuka kitas kaimynas, vandenį vėl reikia šildyti. Todėl suvartojama daug šilumos", – aiškino B.Stulpinas.