Kai kurie šilto vandens tiekimo atsisakę kauniečiai nepatenkinti, kad vis tiek sulaukia sąskaitų iš „Kauno energijos“. Bendrovės atstovai aiškina, kad visi mokesčiai teisėti.
Įvykdė visas sąlygas
Net ir sutvarkius visus reikiamus formalumus, atsisakant šilto vandens tiekimo paslaugos, kauniečiams sudėtinga ištrūkti iš energetikų gniaužtų. Jiems pradedamas skaičiuoti vadinamasis karšto vandens palaikymo mokestis arba teigiama, esą nepakakę duomenų, kad šilto vandens tiekimas nutrauktas.
K.Baršausko g. 90-ame name negyvenamas patalpas rūsyje prieš 14 metų įsigijęs kaunietis Eduardas Romanas Ravaitis jose niekada nenaudojo nei šilto, nei šalto vandens. „Tikėjausi ten įrengti skalbyklą, bet nepavyko gauti visų daugiabučio namo gyventojų parašų, – pasakojo vyras. – Karšto ir šalto vandens skaitikliai ten buvo įrengti dar prieš įsigyjant patalpas. Nieko nekeičiau iki praėjusių metų, kol turėjau vilties pradėti verslą.“
E.R.Ravaitis nesunaudodavo nė lašo vandens, todėl „Kauno vandenims“ mokėjo tik 4 litus pardavimo mokestį, kuris nepriklauso nuo sunaudoto kiekio.
„Galiausiai apsisprendžiau atsisakyti vandentiekio paslaugų. Įmonės “Kauno vandenys„ darbuotojai pernai spalį išmontavo skaitiklius, užplombavo šilto ir šalto vandens vamzdžius, o aš nusiunčiau išmontavimo aktą “Kauno energijai", – pasakojo vyras.
Skaitiklių nėra – mokestis yra
E.R.Ravaitis ramiai, nemokėdamas nei už šiltą, nei už šaltą vandenį mokesčių, gyveno iki pavasario. „Balandį gavau “Kauno energijos„ sąskaitą už vandens pašildymą. Joje apskaičiuota suma už nemokėtus mėnesius nuo tada, kai buvo išmontuoti skaitikliai – 379 litų. Po to dar vieną sąskaitą man įteikė gegužę – 33,2 lito. Kol buvo skaitikliai, už vandens pašildymą nereikėjo mokėti, o dabar prašo pinigų už nieką!“ – stebėjosi vyras.
E.R.Ravaitis taip pat piktinosi, kad apie pradėtus skaičiuoti mokesčius po skaitiklio išmontavimo ir užplombavimo jis negavo jokios informacijos ar įspėjimo. „Man “Kauno energijoje„ tik pasakė, kad taip reikia, ir paprašė būsto administratoriaus patvirtinimo, kad vamzdyno užaklinimas nepakenkė gyventojų interesams. Tokį patvirtinimą gavau, bet vis tiek nesuprantu, kodėl to reikėjo, kai “Kauno vandenys„ visiškai legaliai viską sutvarkė“, – svarstė E.R.Ravaitis. Jis žadėjo nemokėti po skaitiklio išmontavimo priskaičiuotos skolos.
Bando susigrąžinti ištrūkusį
Kovo 11-osios g. 120 name gyvenantis Jonas Mickūnas dar 1999 m. legaliai nutraukė karšto vandens tiekimo sutartį su „Kauno energija“. Jis vonioje išmontavo rankšluosčių džiovintuvą, vietoje jo įstatė elektrinį įrenginį, pakabino boilerį ir elektrinį vandens šildytuvą. Nuo tada „Kauno energija“ sąskaitų už pašildytą vandenį nesiuntė. „Mokėdavau tik 7,5 lito bendrijai už namo šildymo sistemų priežiūrą. Tai buvo pusė sumos, nes naudojausi tik būsto šildymo paslauga, bet ne vandens“, – aiškino J.Mickūnas.
Naujai išrinktas namo butų savininkų bendrijos vadovas iš J.Mickūno pareikalavo mokėti visą sumą už šildymo sistemų priežiūrą, taip pat sudarė komisiją, į kurią pakvietė ir „Kauno energijos“ atstovą.
„Komisija nusprendė, kad mano buto koridoriuje, nišoje prie lauko durų, įrengtas į kitus butus nuvestas šilto vandens tiekimo vamzdis gali skleisti šilumą ir todėl privalau mokėti karšto vandens palaikymo (cirkuliacijos) mokestį“, – pasakojo J.Mickūnas.
Remdamasi savininkų bendrijos pateiktomis išvadomis, įmonė „Kauno energija“ nuo kovo pradėjo siųsti sąskaitas su cirkuliacijos palaikymo mokesčiu. Kovą ir balandį jis sudarė po daugiau kaip 23 litus, gegužę – 19 litų.
Apmokestino vamzdį
J.Mickūnas rodė paslėptą po medinių dailylenčių durelėmis vamzdį, kuris dažniausiai butuose įrengiamas vonioje. „Valstybinė kainų ir energetikos komisija labai aiškiai yra pasakiusi, kad tik vonioje ar tualete esantys bendri vamzdynai gali būti traktuojami kaip šilumos šaltiniai ir apmokestinami. O čia prie lauko durų esančio karšto vandens vamzdžio šiluma man visiškai nereikalinga, todėl yra visos sąlygos nemokėti jokių su karštu vandeniu susijusių mokesčių“, – įsitikinęs gyventojas.
Savininkų bendrija jam dar priskaičiavo nuo 1999 m. nemokėtą mokesčio už šildymo sistemos priežiūrą dalį ir pareikalavo tūkstančio litų.
Apmokestinti pagrįstai?
Abu atvejus pakomentavęs įmonės „Kauno energija“ atstovas ryšiams su visuomene Ūdrys Staselka tvirtino, kad gyventojai apmokestinti visiškai teisėtai ir pagrįstai.
„Duomenų, kad K.Baršausko g. 90-ojo namo rūsio patalpose karšto vandens tiekimas būtų teisėtai nutrauktas, “Kauno energija„ iki šių metų birželio 1 d. neturėjo. Gavus duomenis apie tai, kad apskaitos įranga demontuota, vartotojui buvo pritaikytas normatyvas už laikotarpį nuo demontavimo datos – 379 litai ir pradėta taikyti šilumos pardavimo kaina – 27,44 lito per mėnesį“, – teigė jis.
Pasak Ū.Staselkos, birželio pradžioje gavus būsto administratoriaus raštą, kad karštas vanduo atjungtas, vamzdynas užaklintas ir tai nepažeidžia kitų savininkų interesų, buvo nutrauktas paslaugų teikimas, o mokesčiai nuo birželio 1 d. neskaičiuojami.
Komentuodamas Kovo 11-osios g. gyventojo atvejį Ū.Staselka minėjo, kad vartotojas demontavo karšto vandens apskaitos prietaisą ir gyvatuką legaliai, todėl jam karšto vandens palaikymo mokestis skaičiuojamas ne už 160 kWh, o už 80 kWh.
„Visiškai nieko nemokėti jis negali dėl kelių priežasčių: gyventojas bet kuruo atveju yra bendros namo šildymo sistemos bendraturtis, o namo savininkų bendrija pareiškė savo poziciją, kad mokėti už karšto vandens palaikymą jis privalo. Be to, šilto vandens vamzdis eina pro jo butą, todėl ten atiduoda dalį šilumos“, – vardijo Ū.Staselka.
Jis taip pat akcentavo, kad atsijungę nuo bendrų inžinerinių sistemų gyventojai padaro žalą sklandžiam daugiabučio įrenginių darbui, kokybiškam paslaugos teikimui kitiems žmonėms. „Tai po to sukelia daug problemų santykiams su kaimynais“, – įsitikinęs Ū.Staselka.
Naujausi komentarai