Valdžia sieks, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai judėtų sparčiau. Verslininkai sako, jog nors tokie projektai šiuo metu stringa, visgi situacija turi keistis, nes kitos išeities paprasčiausiai nebus.
Bando išjudinti
Vyriausybė vakar pritarė Finansų ministerijos siūlymui įpareigoti institucijas sparčiau įgyvendinti PPP projektus. Pasak susisiekimo ministro, trūkstant lėšų kelių infrastruktūros plėtrai, reikia bandyti pritraukti privačių investuotojų.
Finansų ministerija nurodė, kad šiemet Policijos departamentas paskelbtų Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir areštinės statybų konkursą, Nacionalinė teismų administracija – Vilniaus mieste veikiančių teismų infrastruktūros sukūrimo ir priežiūros konkursą, Sveikatos apsaugos ministerija – automobilių stovėjimo aikštelių infrastruktūros plėtros Santariškėse konkursą, o Susisiekimo ministerija – Nemuno uostų (prieplaukų) išvystymo konkursą.
„Siekdama iš esmės pagerinti situaciją, Finansų ministerija ketina inicijuoti viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės įgyvendinimo taisyklių pakeitimus, kad būtų sugriežtinta atsakomybė už šių projektų įgyvendinimą laiku“, – teigiama Finansų ministerijos dokumente Vyriausybei.
Be to, Vyriausybė šiemet turėtų priimti sprendimus dėl kelio Vilnius–Utena projekto ir Vilniaus tardymo izoliatoriaus-pataisų namų statybos.
Vyriausybei pritarus Finansų ministerijos siūlymui, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus įgyvendinančios institucijos iki 2013 m. rugsėjo 15 d. įpareigotos pateikti informaciją apie projektų įgyvendinimo eigą ir kliūtis, stabdančias projektų įgyvendinimą.
Nebus kur trauktis
„Viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektai dar buvusiai Vyriausybei buvo siūlomi kaip vaistas nuo krizės. Tuomet iš viso buvo pasiūlyta apie pusantro tūkstančio projektų, iš kurių atrinkti šeši pavyzdiniai. Vis dėlto tik vienas projektas – Palangos aplinkkelis – šiuo metu pradedamas įgyvendinti“, – dienraščiui sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Pasak jo, viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės projektus labiausiai stabdo skaidrumo ir pasitikėjimo trūkumas. Vis dėlto R.Dargis mano, kad šių sektorių partnerystės nurašyti dar tikrai negalima.
„Vis tiek tuos projektus reikės įgyvendinti, o valstybė investicijoms daug lėšų neturės, tad čia gali padėti privatus verslas. Be to, ir ES Taryboje kalbama, kad kitu finansavimo laikotarpiu tokie projektai turėtų būti skatinami. Manau, dabar mums tam tikras pereinamasis laikotarpis ir turėtume pajudėti į priekį“, – teigė Lietuvos pramonininkų konfederacijos vadovas.
Anot R.Dargio, valdžios įsipareigojimas laiku atsiskaityti už viešojo ir privačiojo sektoriaus partnerystės projektų įgyvendinimą taip pat turėtų prisidėti prie tokių projektų proveržio.
„Valstybės atsiskaitymai apskritai yra įsisenėjusi problema. Valstybė nevengia naudotis stipriojo teise ir skriausti verslą“, – sakė R.Dargis.
Nori rekonstruoti kelią
Susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius teigia, kad viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelis pirmiausia galėtų būti pritaikytas kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai.
„Manome, jog, esant nepakankamam finansavimui iš Kelių plėtros ir vystymo programos, reikia ieškoti ir privačių lėšų. Susisiekimo ministerija turi nemažai projektų, kurie galėtų pretenduoti į tokį finansavimą arba vystymą. Vienas jų – kelio Vilnius–Utena betoninės dalies rekonstrukcija“, – po Vyriausybės pasitarimo vakar žurnalistams sakė R.Sinkevičius.
Ministras priminė, kad šiemet pasirašyta sutartis pagal viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės modelį dėl Palangos aplinkkelio statybų.
„Sutarties vertė – daugiau kaip 100 mln. litų. Tiek privačių pinigų ateis į viešosios infrastruktūros vystymą. Kartu investuotojas garantuoja ir ilgalaikę aplinkkelio priežiūrą“, – kalbėjo R.Sinkevičius.
Pirmauja savivaldybės
Finansų ministerijos teigimu, įgyvendinant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės skatinimo 2010–2012 m. programą, buvo parengta 21 investicijų projektų galimybių studija, o keturių projektų įgyvendinimui pritarė Vyriausybė. Tačiau iki 2013 m. sausio 1 d. centrinės valdžios lygiu nebuvo pasirašyta nė viena viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės sutartis.
Finansų ministerijos duomenimis, šiuo metu 21 savivaldybė įgyvendina 37 projektus, dauguma jų – pagal koncesijų sutartis.
Pasak Finansų ministerijos, daugiausia sutarčių šiuo metu įgyvendina Klaipėdos miesto savivaldybė (šešios sutartys), Kėdainių rajono ir Panevėžio miesto savivaldybės (po keturias). Daugiausia sutarčių pasirašyta atliekų tvarkymo ir kultūros bei sporto objektų infrastruktūros srityje (po devynias), energetikos (septynios), sveikatos apsaugos srityje (keturios).
Ministerijos skaičiavimais, atliktos privataus kapitalo investicijos siekia 332 mln. litų, mokėjimai privačiam subjektui – 118,5 mln. litų.
Naujausi komentarai