Daugeliui vairuotojų, susidūrusių kelyje su laukiniu gyvūnu, tenka automobilį taisyti mokant iš savo kišenės. Civilinės atsakomybės draudimas tokių eismo įvykių nekompensuoja, o valstybė žalą atlygina tik nurodžius teismui.

Turėtų atlyginti valstybė

Lietuvos aukščiausiasis teismas nurodo, kad laisvėje gyvenantys laukiniai gyvūnai nuosavybės teise priklauso valstybei ir „valstybė, kaip rūpestingas ir apdairus savininkas, privalo numatyti laukinių gyvūnų išbėgimo į kelią galimybę“.

Todėl įvykus eismo įvykiui, kai į kelią išbėga gyvūnas, žalą turėtų atlyginti valstybė. Tačiau norintis sulaukti tokios kompensacijos vairuotojas turi kreiptis į teismą ir teisme įrodyti, kad avarija tikrai įvyko dėl valstybės neapdairumo (t. y. nebuvo įspėjamųjų ženklų, miškas nebuvo atitvertas nuo kelio), o ne dėl vairuotojo kaltės. Tačiau teismo procesas gali užtrukti netgi kelerius metus.

Apsidraudusiems kasko arba papildomu draudimu žalą atlygins pati draudimo įmonė.

Žala priklauso nuo gyvūno

„Lietuvos draudimo“ Žalų departamento direktorius Artūras Juodeikis pasakojo, kad šiemet per penkis mėnesius klientams dėl susidūrimo su žvėrimis ar kitais gyvūnais keliuose bendrovė atlygino 1,2 mln. litų nuostolių.

„Esame gavę pranešimus apie 350 tokių avarijų vien šiais metais“, – sakė A.Juodeikis. Per visus 2012 m. įmonė užfiksavo triskart daugiau tokių atvejų.

„Žalos dydis priklauso nuo automobilio markės ir amžiaus, taip pat nuo to, koks gyvūnas sutrukdė vairuotojui saugiai tęsti kelionę“, – teigė A.Juodeikis.

Šunų ar kiškių automobiliui padaroma žala nedidelė. O kelyje susidūrus su briedžiu automobilis dažnai yra nepataisomas. Vidutinė išmoka šiuo atveju siekia beveik 8000 litų, o šiemet, su briedžiu susidūrus BMW automobiliui, jau buvo pasiekta rekordinė suma – 80 tūkst. litų.

Remiantis „Lietuvos draudimo“ statistika, dažniausiai į tokias avarijas patenkantys automobiliai yra „Volkswagen“ markės. Taip pat susidurti su gyvūnu dažniau pasitaiko nedidelę vairavimo patirtį turintiems žmonėms. Patyrusiems vairuotojams dažniau pavyksta susidūrimo išvengti. Dažniausiai į kelią išeina stirnos, bet „Lietuvos draudimas“ iš klientų gauna ir pranešimų apie susidūrimus su šernais, lapėmis, katėmis bei paukščiais, rečiau su bebrais ar naminiais gyvuliais – karvėmis, ožkomis.

Nežino, kur kreiptis

Avarijos, kai partrenkiamas laukinis gyvūnas, dažnesnės, negu gali atrodyti. Visai neseniai į tokią avariją pateko dainininkė Vilija Pilibaitytė-Mia. Beveik prieš metus į sunkią avariją pateko sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis. Gausu kitų įvykių, apie kuriuos nepranešama žiniasklaidoje.

Vilnietė Audronė Jasinavičiūtė taip pat pateko į avariją, kai į kelią išbėgo briedis. A.Jasinavičūtė džiaugiasi, kad per avariją nei ji, nei automobilyje buvę sūnus ir dukrelė nenukentėjo. Lapkritį važiuojant keliu per mišką ją apakino priešais atvažiuojančio automobilio žibintai. Tuo metu į kelią išbėgo briedis.

A.Jasinavičiūtė gyvūną pamatė tik prieš pat susidurdama. „Jis netgi ne išėjo, o tiesiog išbėgo į kelią. Smūgio nebepavyko išvengti. Briedis visu svoriu užkrito ant priekinio stiklo, – prisiminė ji. – Dar iš pradžių spėjau pagalvoti, kad tai karvė, tada supratau, jog briedis, ir pajutau smūgį.“

Partrenktą briedį užkliudė ir priešais atvažiuojanti mašina. Gyvūnui lūžo kojos. Atvykę medžiotojai briedžiu pasirūpino, o policijos pareigūnai juokais pasiūlė teistis su gyvūnu, jei nori sulaukti kokios nors kompensacijos.

„Iš pradžių dar bandžiau aiškintis, kas turėtų kompensuoti žalą, turėjau energijos tam, bet niekas negalėjo nieko patarti. Paskui tiesiog už savo pinigus susitaisiau automobilį“, – sakė A.Jasinavičiūtė.

Automobilio taisymas kainavo apie 2000 litų. Dabar ji džiaugiasi, kad per avariją nei ji, nei vaikai nenukentėjo.

Pavojingiausia naktį

Kelių policijos pareigūnai teigia, kad ypatingą dėmesį vairuotojai turėtų kreipti vairuodami transporto priemones tamsiuoju paros metu, miškingose vietovėse. O vairuotojai stokodami dėmesio šių sąlygų dažnai neįvertina. Kelių eismo taisyklių 133 punktas skelbia, kad „vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jis turi sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas“.

Dažniausiai žūsta stirnos

Keliuose partrenktų gyvūnų statistikos duomenimis, mūsų šalyje daugiausia – 44 proc. – incidentų sukelia stirnos. Dėl jų kyla apie 45 proc. su gyvūnais susijusių avarijų. Didžiausias žalas draudimo bendrovėms tenka kompensuoti, kai įvyksta automobilio susidūrimas su briedžiu. Vidutinė žala tuomet siekia iki 8 tūkst. litų. Dėl briedžio kilo ir brangiausias incidentas praėjusiais metais. Su šiuo gyvūnu susidūrusio ir visiškai sumaitoto automobilio savininkui buvo kompensuota per 50 tūkst. litų.