Lietuviškus pieno produktus vertina rusai, italai, ispanai ir net arabai
Šalies pieno produktų gamintojai trina rankomis - produktų kainos pasaulinėse rinkoje laikosi pakankamai aukštos, žaliavos primelžiama netgi per daug, eksporto subsidijos atveria trečiųjų šalių rinkas, o Vakarų valstybėse už tą patį produktą pavyksta išlaužti pusantro karto didesnes kainas.
Pieno kvotos nevaržo
Šalies ūkiai stiprėja, pieno produktų gamintojai jau gali atsikvėpti lengviau, - kalbėjo Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Pieno produktų skyriaus vedėjo pavaduotoja Violeta Dailidėnienė. Anot jos, dabar yra itin palankus metas pieno sektoriaus atstovams, gamintojai turi visas galimybes plėstis ir didinti gamybos pajėgumus, nes kol kas sektorius neišnaudoja jam skirtos bendrosios nacionalinės metinės pieno kvotos - 1,7 mln. tonų.
Per šių metų kovą šalies gamintojai supirko 89,19 tūkst. tonų natūralaus pieno, tai yra 11,2 procento daugiau negu per praėjusių metų tą patį mėnesį, kai buvo supirkta vos per 80 tūkstančių tonų pieno.
Vidutinė natūralaus pieno supirkimo kaina šalyje 2007 metų kovą, palyginti su 2006 metų kovu, padidėjo 2,2 procento iki 759,9 litų už toną.
V. Dailidėnienė prognozuoja, kad mūsų šalies gamintojai nustatytas kvotos lubas pasieks ne anksčiau kaip po poros metų.
Gamintojams tikriausiai nė neteks įjungti stabdžių, nes ateityje kvotų sistemą planuojama panaikinti, - apie Europos Komisijos planus nuo 2015 metų atsisakyti kvotų sistemos užsiminė V. Dailidėnienė. Žemės ūkio ministerijos duomenimis, per 2006-2007 kvotos metus bendroji nacionalinė pardavimo perdirbti pieno kvota įvykdyta 85,5 procento.
Eksportą skatina subsidijos
Suvartojame pusę mūsų gamintojų perdirbamo pieno produktų, visa kita eksportuojama. Tai rodo, kad šalies gamintojų padėtis yra labai nebloga, - vertino V. Dailidėnienė.
Jos kolega Julius Minkus, Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento Pieno produktų skyriaus specialistas, pastebi, kad mūsų šalies pieno produktų eksportuotojams pagrindinė rinka yra Europos Sąjungos šalys - čia parduodama per 60 procentų užsienyje parduotos produkcijos.
Ministerijos duomenimis, už didžiąją dalį Europos Sąjungoje parduotų produktų šalies įmonės gavo nuo 11 procentų iki 1,8 karto didesnes kainas negu jas realizuodami trečiųjų šalių rinkose.
Viena efektyviausių eksporto skatinimo priemonių - eksporto subsidijos už į trečiąsias šalis gabenamus produktus.
Gamintojai noriai naudojasi šiomis paramos lėšomis, ši sistema atveria jiems trečiųjų šalių rinkas, kur kainos yra mažesnės ir paprastai gabenti produkciją būtų nuostolinga, - aiškino J. Minkus.
Lietuvos pienininkų asociacijos Pieno centras direktorė Irma Pilipienė primena, kad iki 2004 metų pieno pramonė gyveno laisvos rinkos sąlygomis ir nebuvo niekaip remiama.
Eksporto rinkose reikėjo konkuruoti su subsidijuojama produkcija, o tai nebuvo lengva, - pabrėžė I. Pilipienė. Sudėtingi laikai pasibaigė įsiliejus į bendrąją rinką, kai Lietuvai buvo pradėtos taikyti tos pačios rinkos reguliavimo priemonės kaip kitose Europos Sąjungos valstybėse.
Tačiau Europos žemės ūkio politika tampa vis mažiau palanki gamintojams - pernai eksporto subsidijos sūriams krito beveik 40 procentų, sviestui - 8 procentais, o parama pieno miltelių eksportui šių metų pradžioje panaikinta.
Gelbsti tik palyginti geros kainos pasaulinėse rinkose. Parama pramonei vis mažėja ir mažės, - niūrias prognozes žėrė I. Pilipienė.
Per trejus šios tvarkos galiojimo metus Lietuvos pieno perdirbimo įmonėms išmokėta 119 mln. litų eksporto subsidijų, iš jų 1,4 mln. litų 2004 metais, 47,2 mln. litų - 2005 metais ir 70,4 mln. litų praėjusiais metais. Pieno produktų eksportas sparčiai didėja ir šiais metais. Žemės ūkio ministerija apdorotus duomenis planuoja skelbti po mėnesio, pasibaigus pirmajam metų ketvirčiui.
Pusė gaminių - užsienio pirkėjams
Ministerijos atstovai užsimena, kad eksporto lyderių pozicijas turėtų išsaugoti stambiausių pieno produktų gamintojai - Žemaitijos pienas, Pieno žvaigždės, Rokiškio sūris, Marijampolės pieno konservai ir Vilkyškių pieninė. Eksporto arkliukas - lietuviški sūriai, didėja ir išvežamo sviesto apimtys, auga grietinėlės, nugriebto pieno miltų pardavimai.
2006 metais eksportuota 179,5 tonų įvairių pieno produktų, iš kurių 64 procentai (114,5 tonos) iškeliavo į Europos Sąjungos valstybes. Į trečiąsias šalis išgabenta 64,9 tūkstančio tonų gaminių. Daugiau kaip pusė visų eksporto pajamų gauta už sūrius ir varškę. Fermentinių arba brandintų sūrių išgabenta 46,2 tūkstančio tonų, o šviežių sūrių bei varškės - 15,6 tūkstančio tonų.
Lietuviai vartoja lietuviškus produktus
1996 - 1997 metais prasidėjusi rinkos stambėjimo tendencija išretino pieno produktų gamintojų gretas. Prieš dešimtmetį beveik kiekviename miestelyje buvo po pieninę - pelningai dirbo per 40 pieno gamybos įmonių.
Prasidėjus didžiosioms griūtims, pasitraukė kai kurios itin sėkmingai dirbusios bendrovės, tarp jų - Biržų pieninė, Vilniaus pienas, Šiaulių pienas, - prisiminė I. Pilipienė. Išliko, anot jos, stipriausieji. Išnykus stambiems rinkos žaidėjams konkurencija neatslūgo - atsivėrus sienoms dėl pirkėjų ėmė kovoti ir užsienio gamintojai. Tačiau statistika rodo, kad lietuviai daugiausia suvartoja lietuviškų pieno gaminių, importo apimtys yra palyginti nedidelės.
Įsivežame tų produktų, kurių patys negaminame - specifinių sūrių, tam tikrų desertų, delikatesinių gaminių, - sakė I. Pilipienė. Ji pastebi, kad šiuo metu pieno produktų gamybos rinka yra aiškiai sudalyta - beveik visą produkciją gamina kelios pagrindinės bendrovės.
Asociacijos Pieno centras duomenimis, vidutinis pieno perdirbėjų pelningumas yra 2,5 - 3 procentai.
Vilkyškių pieninė atsigręžė į Rusiją
Vienos moderniausių Lietuvos sūrių gamintojų Vilkyškių pieninės sūrio produktų pardavimai Rusijoje pernai ūgtelėjo keturis kartus ir pasiekė 1,7 tūkst. tonų.
Rusijos pieno gaminių rinkoje konkurencija itin arši. Pieno gaminių, ypač sūrių, kokybei taikomi labai aukšti reikalavimai, - sakė iš tarptautinės maisto pramonės parodos Prodexpo 2007 Maskvoje grįžęs bendrovės generalinis direktorius Gintaras Bertašius.
Pernai Vilkyškių pieninė į Rusiją išgabeno 1,6 tūkstančio tonos produkcijos - keturis kartus daugiau negu 2005 metais, kai Rusijoje buvo parduotos 397 tonos sūrio. Pajamos iš Rusijos pirkėjų siekė 1,4 mln. litų - 15 procentų bendrovės apyvartos.
G. Bertašius prognozavo, kad šįmet sūrio paklausa Rusijoje didės. Vadinasi, atsiveria palankesnės eksporto galimybės. Jis pabrėžė, kad Rusijoje paklausūs aukštos kokybės sūrio gaminiai ir rūšinis sūris.
Investicijos - išlikimo garantas
Žemaitijos pieno ekonomikos direktorius Žilvinas Mardosa skaičiuoja, kad per pastaruosius trejus metus žaliavinio pieno kainos didėjo 20 procentų. Dauguma šalies perdirbėjų neišnaudoja pajėgumų, todėl pieną importuoja, daugiausia iš Latvijos ūkininkų.
Žaliavinio pieno trūkumas yra vienas pagrindinių įmonių augimą ribojančių veiksnių, - pabrėžė Ž. Mardosa. Anot jo, vietos gamintojai pagamina pustrečio karto daugiau produkcijos, negu jos suvartojama. Lietuvoje daugiausia parduodama šviežių pieno produktų.
Konkurencija tarp gamintojų didžiulė, o tuo naudojasi prekybos tinklai, versdami produkciją parduoti be pelno, - dalijosi rūpesčiais Ž. Mardosa. Jis pabrėžė, kad itin menkas jogurtų ir glaistytų sūrelių pelningumas.
Anot Žemaitijos pieno ekonomikos direktoriaus, išlikimo garantas - investicijos. Žemaitijos pienas dideles viltis deda į naują ekologiškų produktų liniją Dobilas, kurią sudaro jogurtas, sūris ir pienas. Pieno produktų gamintojai sutaria, kad šiuo metu daugiausia rūpesčių kelia žaliavų trūkumas, jų brangimas ir darbo jėgos problemos. Smulkesni gamintojai traukiasi iš šio verslo, vis didesnę įtaką įgyja stambieji pieno gamintojai. Pieno sektorius nepasižymi dideliu pelningumu, neviršija 5 procentų. Galbūt todėl pieno pramonės įmonėmis menkai domisi užsienio investuotojai.
Naujausi komentarai