Į šalį atvykęs lietuvių kilmės amerikiečių ekonomistas prognozavo, kad euras neišvengiamai žlugs, o pasaulį užklups didžiausia kada nors matyta ekonominė depresija. Vienintelis būdas sureguliuoti ekonomiką – laisvoji rinka ir auksas kaip valiuta.

Valdžia klestėjimo nelemia

Geriausiai parduodamas finansų srities knygų autorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Douglasas Casey, kurio aštuntajame dešimtmetyje išleista knyga buvo perkamiausia valstijų istorijoje, prisipažino apie niekus galįs kalbėti vos penkias minutes. Nes labiausiai jį domina filosofinės diskusijos apie religiją ir politiką, kuriose, tiesa, dėl ateistinių ir anarchistinių pažiūrų bendraminčių suranda sunkiai.

D.Casey pesimizmo bei kritikos valdžiai nestokojo ir per vizitą Lietuvoje. Ekonomisto teigimu, ateityje pasaulio ekonomikos laukia daug didesnė depresija nei XX a. trečiajame ir ketvirtajame dešimtmetyje pasaulį užklupusi Didžioji krizė. Jis pabrėžė, kad depresija yra periodas, kai daugumos žmonių gyvenimo lygis reikšmingai smunka, ir ji neturi nieko bendra su bereikšmiais skaičiais, kuriais manipuliuoja valdžia, – tokiais kaip bendrasis vidaus produktas ir pan.

Anot ekonomisto, žodžio „depresija“ priešinga reikšmė yra „klestėjimas“. O į ilgalaikį ekonomikos klestėjimą veda du dalykai. „Pirmiausia ilgalaikį klestėjimą lemia tai, kad vidutinis žmogus turi bent šiek tiek sveiko proto ir supranta, jog svarbu daugiau pagaminti nei suvartoti“, – teigė jis. Anot D.Casey, tokiomis sąlygomis žmogus geba taupyti, kitaip tariant, kaupti kapitalą.

Be to, optimistinę ateitį užtikrina technologijos. O mokslininkų ir inžinierių šiandien yra daugiau, nei jų būta per visą pasaulio istoriją. Vis dėlto, kaip sakė JAV ekonomistas, jie imtis veiksmų gali tik tuomet, kai turi kapitalo. Taigi vėl grįžtama prie santaupų ir didesnių gamybos, palyginti su vartojimu, mastų.

D.Casey buvo įsitikinęs, kad su šiais dviem ekonomikos klestėjimo veiksniais valdžia neturi nieko bendra. „Aš netgi sakyčiau, kad valdžia yra griovėja. Pasaulyje, ypač Europoje, vis šnekama, kad valdžia turi ieškoti visų atsakymų į kylančius klausimus. Tačiau aš asmeniškai manau, kad tai yra nesąmonė“, – sakė jis ir pabrėžė, kad valdžia pati savaime yra neetiška ir amorali.

Monopoliai paremti konkurencija

Anot D.Casey, žmonės tarpusavyje gali būti susiję arba savanoriškai, arba priverstinai. O valdžia su savanorišku elgesiu niekaip nesusijusi, taigi šnekos apie demokratiją, jo manymu, tėra niekai. Ekonomistas sakė netikįs politine demokratija – tik ekonomine, paremta laisvosios rinkos principu.

„Kai kalbu apie laisvąją rinką, aš neturiu omenyje reguliacijos, kylančios iš Briuselio ir nurodančios, ką ir kaip daryti ar apmokestinti. Tokia reguliacija buvo įmanoma tik primityviais laikais. Tačiau ji niekada nėra etiška ar morali. Vienas žmogus neturėtų turėti teisės sakyti kitiems žmonėms, ką šiems daryti su savo gyvenimu ir produkcija“, – sakė ekonomistas.

Todėl jis teigė pasisakąs prieš valdžią ne dėl to, kad ši sumenkina gyvenimo lygį ir yra pagrindinis nusikaltimų šaltinis. D.Casey sakė manąs, kad valdžios įsikišimas į žmonių gyvenimus yra paprasčiausiai neteisingas reiškinys.

Ekonomisto nuomone, valdžios įsikišimo nereikia nė pačiuose svarbiausiuose sektoriuose, pavyzdžiui, energetikos. Nes laisvoji rinka reguliuoti konkurenciją geba daug geriau nei valdžia. Pavyzdžiui, žalingus monopolius sukuria ne rinka, o valdžia. Anot jo, rinkos monopoliai nėra neigiamas reiškinys, nes jie susiformuoja natūraliai, siūlant gerą ir kainos atžvilgiu patrauklų produktą. Kitaip tariant, rinkos monopoliai, pavyzdžiui, kadaise buvęs „Microsoft“, susikuria dėl nugalėtos konkurencijos. Kol galiausiai tos pačios rinkos jėgos šiuos monopolius ir sugriauna.

O valdžios sukurti monopoliai, kaip pabrėžė D.Casey, yra pavojingi ir destruktyvūs – jie kyla ne natūraliai, o išduodant įvairias licencijas ar pritaikant mokesčius.

Siūlo grąžinti auksą

Anot D.Casey, 2007–2008 m. pasaulio valdžios prispausdino tūkstančius valiutos vienetų, centriniai bankai, kaip ir visos vyriausybės, bankrutavo, o kainos netruks „pakilti iki Mėnulio“. Šiuo metu pasaulio ekonomika atrodo klaidinančiai nurimusi, nors vis dėlto ji, anot ekonomisto, tėra ankstesnės krizės sukeltos audros „akyje“.

D.Casey manymu, ES reikia atverti sienas ir įvesti laisvosios rinkos valiutą – auksą. Anot jo, dar Aristotelis nurodė, kad gera valiuta turi būti ilgalaikė, matoma, patogi, pastovi ir vertinga pati savaime: „Pinigai turi turėti vertę patys savaime. Todėl ir nenaudojame popieriaus kaip pinigų. Anksčiau svaras sterlingų, markė, lira ir pan. buvo tiesiog tam tikro aukso kiekio pavadinimas.“

Euras, kaip sakė ekonomistas, tėra dirbtina ir žmonių vaizduotės sukurta valiuta, kuri ateityje išnyks. Šiandien ekonomiką desperatiškai bandoma skatinti spausdinant trilijonus valiutų vienetų, klaidingai manant, kad taip galima atnešti žmonėms gerovę. Iš tiesų taip valiuta tik žlugdoma.

„Grįžtant prie ekonomikos klestėjimo reikėtų pabrėžti, kad svarbiausias klestėjimo veiksnys yra santaupos. Tačiau problema yra tai, kad žmogus dažniausiai taupo vietine valiuta. Kas nutinka, kai vietinė valiuta sunaikinama? Visos vidurinės klasės santaupos taip pat sunaikinamos. Manau, kad būtent tai ir nutiks“, – prognozavo D.Casey.

Jo manymu, ateityje visuomenė supras, kad euras, kaip ir kita popierinė valiuta, tėra „karšta bulvė“, kurios reikia atsikratyti. Todėl žmonės pirks tai, kas turi vertę: verslus, pramones, daugelis taip pat įsigis aukso. Šį reiškinį D.Casey pavadino valiutos panika.

Laisvoji rinka ir apriboti mokesčiai bei reguliacija, anot JAV ekonomisto, atneštų didžiulę sėkmę ir Lietuvai. Tokiu būdu sukurta laisviausia šalis visame pasaulyje sutrauktų milijonus dolerių kapitalo, o šis sukurtų realią visuomenės gerovę. „Dėl plūstančio kapitalo Šveicarija iš vargingiausios šalies Europoje tapo turtingiausia. Taip nutiko ir Singapūrui, Honkongui“, – sakė jis.