Grynasis darbo užmokestis šalyje per metus padidėjo, tačiau ne taip, kad būtų justi realus augimas, – pridėtus pinigus "suvalgė" kilusios prekių ir paslaugų kainos. Tiesa, ekonomistai mano, kad šiemet atlyginimai į viršų šaus sparčiau.

Mokėjo premijas ir priedus

Statistikos departamento duomenimis, vidutinis atlyginimas neatskaičius mokesčių per metus padidėjo 2,6 proc., per paskutinį praėjusių metų ketvirtį – 2,8 proc.

Vidutinis darbo užmokestis Lietuvoje neatskaičius mokesčių praėjusių metų paskutinį ketvirtį buvo 2232 litai – 2,8 proc. daugiau nei trečią ketvirtį ir 2,6 proc. daugiau negu 2011-ųjų paskutinį ketvirtį.

Vidutinis atlyginimas į rankas šalyje per ketvirtį padidėjo 2,6 proc., o per metus – 2,5 proc. ir paskutinį 2012 m. ketvirtį siekė 1730,4 lito.

Darbo užmokesčio padidėjimą ketvirtą 2012 m. ketvirtį lėmė didesnės nereguliarios premijos, priedai, priemokos ir vienkartinės piniginės išmokos.

Kainos augo sparčiau

Tačiau, pasak statistikų, nors grynasis darbo užmokestis per metus padidėjo, realusis darbo užmokestis smuko. Šalies ūkyje jis sumažėjo 0,4 proc., valstybės sektoriuje – 0,5 proc., privačiajame – 0,1 proc. Realusis darbo užmokestis mažėjo, nes vartojimo prekių ir paslaugų kainos augo sparčiau.

Tiesa, šalies ekonomistai įžvelgia teigiamų darbo užmokesčio pokyčių tendencijų šiais metais. Pasak jų, atlyginimai šiemet turėtų augti ir realiai.

Pasak SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės, metų pradžioje padidintas minimalus mėnesinis atlyginimas (MMA) aukštyn timptelės ir daugiau uždirbančių darbuotojų algas, nes bus siekiama atkurti protingas proporcijas tarp skirtingos kvalifikacijos darbo jėgos atlyginimo.

"Kitas svarbus veiksnys, padėsiantis samdomiems darbuotojams išsireikalauti darbo užmokesčio kilstelėjimo, yra aštrėjanti darbo jėgos trūkumo problema. Nors nedarbo lygis dar sudaro maždaug 13 proc., vis daugiau sektorių – informacinių technologijų, transporto, laivų statybos ir kitų – skundžiasi sunkumais ieškant tinkamų darbuotojų. Tai nekelia nuostabos, nes potencialių darbuotojų gretas toliau retina emigracija", – sakė V.Tauraitė.

Atlyginimų kilimui, pasak V.Tauraitės, įtaką darys ir Vyriausybės siekis atitikti Mastrichto kriterijus, kad 2015-aisiais šalyje būtų įvestas euras.

"Jei infliacija bus suvaldyta ir išliks mažesnė nei 2,5–3 proc., vidutinio darbo užmokesčio augimas veikiausiai ją pralenks. Taigi realus darbo užmokestis pradės nedrąsiai didėti ir kompensuos gyventojų perkamosios galios praradimus, patirtus sunkmečiu", – sakė V.Tauraitė.

Augimas – didesnis

"Swedbank" vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis prognozuoja, kad šiemet dėl stabilesnės pasaulinės ekonomikos, mažėjančio nedarbo ir specialistų trūkumo darbo užmokesčio augimas turėtų siekti 5 proc.

"Prie spartesnio vidutinio darbo užmokesčio augimo pernai prisidėjo ir vasaros pabaigoje 50 litų padidintas MMA. Šis veiksnys turės reikšmingos įtakos ir šiemet – vien dėl MMA padidinimo vidutinio darbo užmokesčio augimas padidės 1,7 procentinio punkto", – teigė N.Mačiulis.

N.Mačiulis mano, kad skirtinguose ekonomikos sektoriuose šiemet išliks nevienodos tendencijos. Pavyzdžiui, pernai statybos sektoriuje darbo užmokestis mažėjo arba išliko nepakitęs. O informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo sparčiau nei šalies vidurkis.

Pasak N.Mačiulio, materialinių investicijų mažėjimas praėjusių metų pabaigoje paspartėjo – paskutinį ketvirtį jos buvo net 9,5 proc. mažesnės nei prieš metus.

"Tai nerimą kelianti tendencija, tačiau prognozuojame, kad po "investicijų abstinencijos", kuri tęsiasi jau maždaug ketverius metus, įmonės šiemet ir ateinančias metais investuos daug aktyviau, o tai sukurs tvaresnį ilgalaikio produktyvumo ir darbo užmokesčio augimo pamatą", – teigė N.Mačiulis.