Lietuvos bankų pelnas mažėja, blogųjų paskolų daugėja. Nepaisant to, šalies finansų sistemai joks pavojus negresia. Tai vakar sutartinai kartojo Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas ir Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas.

"Bankų sistema, bankai yra pakankamai likvidūs, pavojaus, kad jie grius dabartiniu metu tikrai nėra,. Mes tuo įsitikinome išklausę visą informaciją, ką ir kalbėti apie lito devalvavimą, kitus dalykus – tam absoliučiai jokio pagrindo nėra", – po Lietuvos banke surengto išvažiuojamojo Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdžio žurnalistams sakė K.Glaveckas.

Tačiau lėtėjančios šalies ekonomikos padariniai atsispindi ir finansų sistemoje – pernai augę komerciniai bankai gavo gerokai mažiau pelno.

"Bankai augo, per metus bankų suteiktos paskolos išaugo daugiau nei 18 proc. – tai pakankamas augimas. Be abejo, jis susidarė daugiausia metų pradžioje, metų pabaigoje tokio augimo nebuvo", – teigė Lietuvos banko vadovas.

2008 m. pabaigoje, pasak R.Šarkino, iš bankų buvo aktyviai atsiimami indėliai: "Indėlių iš bankų spalio mėnesį, lapkritį buvo atsiimta nemažai, įmonės atsiėmė apie 2,5 mlrd. litų, dar apie 1,2 mlrd. litų sumažėjo valdžios indėliai. Situacija dar nėra tokia bloga. Aišku, bankai gavo mažesnį pelną, ir gerokai mažesnį, nes jie buvo priversti daryti gerokai didesnius atidėjimus blogosioms paskoloms", – kalbėjo R.Šarkinas.

Jis paneigė kalbas, kad lėšos iš Lietuvos bankų neva perkeliamos į pagrindinius bankus Skandinavijoje: "Dažnai pasigirsta kaltinimų, kad pagrindiniai bankai išsivežė pinigus, kad Lietuvos bankas nežino, kur dingo 1 mlrd. litų privalomųjų atsargų. Tai netiesa. Per metus iš pagrindinių bankų pritrauktos lėšos padidėjo maždaug 10 mlrd. litų. Jokio pinigų išvežimo nebuvo", – sakė R.Šarkinas.

Lietuvos bankui sumažinus privalomųjų atsargų normą nuo 6 iki 4 proc., bankai vien tik per lapkritį suteikė apie 1 mlrd. litų paskolų, iš jų – apie 400 mln. litų teko valstybinėms įstaigoms.

K.Glaveckas teigė, kad bankų būsto paskolų portfelis yra gana geras – esą blogųjų paskolų dalis Lietuvoje nėra didelė, palyginti su kitomis ES šalimis.

"Žmonių, kurie yra paėmę būsto paskolas ir kurie turi problemų jas grąžindami, yra 0,3 proc., tai iš tikro labai mažai. Bendras blogųjų paskolų portfelis bankuose yra 1,18 proc. Visi šie rodikliai rodo, kad padėtis kontroliuojama", – sakė K.Glaveckas.

Bankų likvidumą turėtų padidinti kuriamas apie 3 mlrd. litų dydžio specialus stabilizavimo fondas. K.Glavecko teigimu, Seimui pavasarį bus teikiamas atitinkamas įstatymo projektas.

VD, BNS inf.

Simpatijos – eurui

Nors šalyje daugiausia yra indėlių litais, tiek įmonės, tiek gyventojai didina indėlių eurais dalį. Lietuvos banko duomenimis, gyventojai dažniau nei įmonės laiko indėlius litais: 2008 m. lapkričio pabaigoje net 73,3 proc. namų ūkių turėjo indėlius litais, įmonių – 67,4 proc. Praėjusių metų lapkričio pabaigoje bendra Lietuvos įmonių ir gyventojų indėlių suma buvo 32,4 mlrd. litų.

Tačiau nuo 2008 m. pradžios iki lapkričio pabaigos gyventojų indėlių suma litais sumažėjo 699 mln., iki 17,7 mlrd. litų, o indėlių eurais suma padidėjo 1,3 mlrd., iki 5 mlrd. litų.

Vienas euro patrauklumo aiškinimų – pasitikėjimo vietos valiuta trūkumas. "Nepaisant to, jog objektyvių priežasčių litui devalvavuoti šiuo metu nėra, gyventojai labiau linkę pasitikėti užsienio valiuta ir vis didesnę dalį santaupų konvertuoja į eurus. Nuo šio žingsnio jų nesulaiko netgi gerokai aukštesnės indėlių litais palūkanų normos", – teigė banko "Finasta" Analizės departamento direktorė Algė Budrytė.

Lietuvos įmonių indėlių dalis užsienio valiutomis ilgą laiką buvo aukštesnė nei namų ūkių. Tačiau pernai įmonių indėlių litais dalis, palyginti su gyventojų, mažėjo sparčiau. Struktūros pokyčius daugiausia lėmė nuo 2008 m. pradžios 2 mlrd., iki 5,6 mlrd. litų, sumažėjusi vietos valiuta laikomų lėšų suma ir per tuos pačius vienuolika mėnesių 454 mln., iki 2,4 mlrd. litų, padidėjusi indėlių eurais suma.

Šaltinis: bankas "Finasta"