Įsivyravęs karštis tiek gyventojams, tiek verslui sukelia nemažai nepatogumų. Tačiau Lietuva – ne Ispanija ar Graikija – siestos pas mus nėra ir darbas nesustoja.

Vilkikai stoja

Šiomis dienomis bene daugiausia nepatogumų patiria kelininkai ir transporto bendrovės. Dėl itin aukštos temperatūros pradeda lydytis asfaltas, tad, saugant kelių dangą, kai kuriose šalyse ribojamas sunkiasvorio transporto eismas.

Lietuvos automobilių kelių direkcija užvakar taip pat pranešė, kad esant itin karštiems orams (25 laipsniai ir daugiau), transporto priemonėms, kurių bendroji masė viršija 40 t, leidimų išdavimas yra ribojamas. Jeigu kroviniai labai svarbūs ir juos būtina skubiai pervežti, leidžiama važiuoti naktį, kai oro temperatūra nukrinta.

"Lietuvoje tai dar nėra labai didelė problema – svorį galima paskirstyti, kad šis neviršytų leistinų normų. O nedalomų krovinių, sveriančių per 40 t, yra nedaug. Tačiau kitose šalyse, pavyzdžiui, Baltarusijoje ar Lenkijoje, jei temperatūra būna labai aukšta, dieną apskritai draudžiamas sunkvežimių eismas. Tada karštis iš tikrųjų tampa problema. Viena, kad vežėjai praranda pinigus, nes mašinos visą dieną stovi (vieno vilkiko prastovos diena vežėjams kainuoja apie 600–700 litų), antra – labai pavargsta vairuotojai, nes jiems tenka važiuoti naktį, o dieną, esant 30 laipsnių temperatūrai, įkaitusioje sunkvežimio kabinoje neišsimiegosi", – pasakojo Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos "Linava" prezidentas Algimantas Kondrusevičius.

Be to, dėl vėluojančių krovinių nepatenkinti būna ir užsakovai. Tačiau, anot "Linavos" vadovo, karštis yra stichija ir daugelis užsakovų tai supranta, todėl kompensacijų neprašo.

Dirba ir naktimis

Prie kaitros tenka taikytis ir kelininkams. Daugelis bendrovių stengiasi, kad per karščius darbuotojai kuo trumpiau būtų tiesioginiuose saulės spinduliuose – darbas pradedamas anksčiau, dirbama naktį arba keliomis pamainomis, renčiamos statybinės palapinės, kad karščiausiu paros metu darbuotojai saulėje būtų kuo mažiau.

"Savo darbuotojams periodiškai rekomenduojame daryti pertraukas ir pailsėti pavėsyje. Stengiamės atidžiai juos stebėti, raginame sekti savo būklę, dėvėti galvos apdangalus. Darbuotojams nuolat tiekiame geriamąjį ir mineralinį vandenį", – teigė kelių ir tiltų statybos bendrovės "Kauno tiltai" techninis direktorius Vitalijus Popovas.

Daugumoje objektų darbus bendrovė pradeda 5 val. ryto, baigia – 14 val., o dalį darbų atlieka, pavyzdžiui, sostinėje Lazdynų tilto prieigas asfaltuoja, naktimis. Kitose vietose, pavyzdžiui, tilto į Nemuno salą statybvietėje Kaune, darbai vykdomi dviem pamainomis.

Mėsos neatsisako

Per karščius šiek tiek keičiasi ir viešojo maitinimo įstaigų darbo ritmas. Kalbinti kavinių darbuotojai tvirtino, kad pastarosiomis dienomis užklupusi kaitra lankytojų neišvaikė, tačiau privertė keisti savo įpročius. Vasaros dienomis didmiesčių gyventojai nepraleidžia progos prisėsti lauko terasose, o per karščius mieliau eina į vidų, kur veikia kondicionieriai.

Restoranų tinklo "Pizza Jazz" Kauno regiono vadovė Kristina Belopetravičienė teigė, kad šiomis dienomis nemažai klientų karštuosius patiekalus keičia salotomis, tradicines sriubas – šaltosiomis.

"Negalėčiau teigti, kad šiuo metu klientai nevalgo mėsos. Žinoma, vasarą jos suvalgoma mažiau nei žiemą, tačiau mūsų restoranuose siūlomi mėsos patiekalai turi savo vartotoją ir jų pasirinkimo nelemia oro pokyčiai. Be to, nemažai salotų siūlome su vištiena, kalakutiena, o jų paklausa nėra sumažėjusi", – tvirtino pašnekovė.

Vis dėlto kai kurie patiekalai, ypač paklausūs žiemą, pavyzdžiui, aštrus čili troškinys, vasarą klientų lieka pamiršti.

Alus ir vanduo

Per karščius kavinėse daug mažiau išgeriama kavos, arbatos, o daugiau – vandens, sulčių, kitų gaiviųjų gėrimų. Iš alkoholinių gėrimų pirmauja alus, baltasis vynas, punčas ir nestiprūs kokteiliai.

"Vičiūnų" restoranų grupės generalinis direktorius Gediminas Balnis skaičiavo, kad ypač karštomis dienomis šaltųjų gėrimų išgeriama 20–30 proc. daugiau nei įprastai.

Dauguma kavinių neskuba prisitaikyti prie itin aukštos oro temperatūros ir nesiūlo išskirtinio valgiaraščio. G.Balnio teigimu, verslas nėra pajėgus taip greitai reaguoti į oro pokyčius, tačiau dauguma kavinių ir restoranų dar prieš prasidedant vasaros sezonui valgiaraštį atnaujina greičiau ir lengviau virškinamais, gaivesniais patiekalais.

Vasarą, palyginti su kitu metų laiku, tradiciškai sumažėja didmiesčių užeigų lankytojų, todėl klientai viliojami siūlant įvairiausias nuolaidas.

Sulėtėjo traukiniai

Vyraujant aukštai oro temperatūrai, bendrovė "Lietuvos geležinkeliai" saugumo sumetimais nuo 120 km/val. iki 80 km/val. sumažino traukinių greitį. Dėl to didelė dalis jų vėluoja – keleiviams tenka laukti nuo 10 minučių iki valandos ilgiau nei planuota.

Komentaras

Renata Saulytė

Bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene

Karštomis dienomis asortimentą tenka koreguoti. Aišku, vasaros sezonui visada ruošiamės, užsakome daugiau alaus, vaisvandenių, ventiliatorių ir kitų panašių prekių, bet nuspėti orus – labai sunku. Kartais tenka verstis per galvą, kalbėtis su tiekėjais, kad šie atvežtų papildomą prekių partiją.

Pastaruoju metu net kelis kartus šoktelėjo vandens pardavimas. Pastebime, kad žmonės renkasi kuo natūralesnį, negazuotą vandenį, galbūt tai – medikų patarimų įtaka. Taip pat sparčiai auga giros ir alavijų gėrimo pardavimas. Pastarojo parduodame net tris kartus daugiau nei įprastai. Iš lentynų šluojamas ir rūgpienis, kefyras. Matyt, žmonės dažniau gamina šaltibarščius. Karštą dieną kefyro parduodame apie 70 tūkst. vienetų (įvairių dydžių pakuočių – red. past.). Tai yra apie 55 proc. daugiau nei įprastą vasaros dieną. Ledų pardavimas taip pat išaugęs apie du kartus, tačiau jis didėja jau nuo gegužės, kaip ir kiekvienais metais. Populiariausias – vanilinis plombyras.

Riebių gaminių – įvairios konditerijos, tortų, pyragų, mėsos, kito sunkaus maisto ir greitai gendančių produktų – parduodame mažiau. Gyventojai mieliau renkasi lengvesnį maistą – vaisius ir daržoves. Tiesa, šašlykų ir kitų iškyloms skirtų prekių – alaus, palapinių, pavėsinių, kepsninių, skėčių – pardavimas auga. Galima daryti išvadą, kad žmonės nemažai laiko praleidžia gamtoje. Visuose Lietuvos kampeliuose labai populiarūs tapo ir plastikiniai bei pripučiami baseinai. Esu girdėjusi, kad žmonės juos net balkonuose pasistato. Iš lentynų labai greitai dingsta ir ventiliatoriai. Kai kuriose parduotuvėse jų net pritrūksta. Pajūryje žmonės skundžiasi, kad neberanda skrybėlių.