Siūlų verslą drasko abejonės

Siūlų gamybos bendrovės skambina pavojaus varpais. Vienas stambiausių siūlų gamintojų „Vernitas“ klimpsta į nuostolius, o Kauno „Lama“ traukiasi iš rinkos.

Neatlaikė konkurencijos

Bendrovės „Lama“ direktorius Stanislovas Pranckūnas skaičiuoja, kad vieno kilogramo vilnos gamybos savikaina yra 14,8 lito. Kiniškos produkcijos importuotojai tą patį produktą Lietuvos rinkoje siūlo po 15 litų.

„Neįsivaizduoju, kaip jie sugeba taip pigiai gaminti. Mes pasmerkti žlugti, tikrai neatlaikysime tokios konkurencijos“, – nuogąstavo S.Pranckūnas.

Lietuviškų vilnonių ar pusvilnonių siūlų kilogramas parduotuvėse kainuoja nuo 15,8 iki 25 litų.

Bendrovės gamyklos Kalvarijoje ir Druskininkuose dirba nuostolingai, todėl įmonės vadovas yra nusprendęs trauktis iš rinkos. Neseniai atsisakyta šukuotinių verpalų gamybos. Po mėnesio ar dviejų planuojama uždaryti vilnos dažymo cechą.

Prarado pirkėjus

„Lamos“ direktoriaus pavaduotoja Dalia Zinkevičiūtė pabrėžė, kad per pastarąjį dešimtmetį įmonė siūlų kainas didino nežymiai, tačiau gamybos sąnaudos augo sparčiai.

„Prieš trejus ketverius metus dar uždirbdavome pelno, bet pastaruoju metu situacija pernelyg prastėja. Anksčiau mūsų produkcijos užsakydavo daugelis stambių vietos įmonių, pavyzdžiui „Sparta“ ar „Vilnius“. Tačiau jie rado, kur tą patį nusipirkti pigiau“, – apie prarastą rinką pasakojo Kauno verslininkas.

Jis pabrėžė, kad stambūs užsakovai diktuoja bendradarbiavimo sąlygas, ilgina atsiskaitymo terminus.

Pavyzdžiui, prekybos tinklas „Maxima LT“ perka daug, tačiau už labai nedidelę kainą.

„Jie reklamuoja mūsų produkciją visuose prekybos centruose, net Latvijoje, todėl sutinkame parduoti beveik už savikainą“, – bendradarbiavimo privalumus nurodė S.Pranckūnas.

Maitina eksportas

Šiuo metu „Lama“ Lietuvoje parduoda tik 10 procentų pagaminamos produkcijos. Vietos pirkėjai, anot direktoriaus, dažniau renkasi pigesnius kiniškus ar turkiškus gaminius. Jais rinka pripildoma per turgus, prekybos bazes ir centrus. Didžiąją dalį siūlų kauniškiai eksportuoja į Latviją, šiek tiek parduodama estams, danams ir vokiečiams. Per mėnesį bendrovė pagamina apie 10 tonų siūlų.

„Labiausiai paklausūs vilnoniai ir pusvilnoniai siūlai, jiems gaminti atsivežame vilnos žaliavos iš Naujosios Zelandijos ir Australijos“, – pasakojo D.Zinkevičiūtė.

Skaičiuoja nuostolius

Vienos didžiausių šalyje siūlų gamybos bendrovių Marijampolės „Vernitas“ direktorius Kęstutis Liubinas neslepia, kad įmonės situacija prastėja.

„Šiemet dirbame nuostolingai, jau nežinau, ką daryti. Vieni jau bankrutuoja, kiti dar bando laikytis, bet čia tik laiko klausimas – lengvoji pramonė pasmerkta žlugti“, – kalbėjo Marijampolės verslininkas.

Jis pabrėžė, kad ne viskas buvo padaryta, kad šios šakos atstovai išsilaikytų. Stojant į Europos Sąjungą reikėjo išsikovoti, kad lengvoji pramonė būtų prioritetinė pramonės šaka.

Šiuo metu didžiąją dalį produkcijos bendrovė eksportuoja į Rusiją ir Ukrainą. Pernai „Vernito“ apyvarta siekė 60 milijonų litų, šiemet planuojama penkiais milijonais mažesnė. Įmonėje dirba 640 darbuotojų.

Rado nišą

Kol vieni gamintojai ieško išlikimo būdų, kiti jau taikosi į jų vietą. Neseniai Klaipėdoje ir Kretingoje siūlų parduotuves atidariusi individualios įmonės „Inekta“ savininkė Inesa Uktverienė planuoja plėsti prekybos tinklą kituose šalies miestuose.

„Siūlų pasiūla didžiulė, bet kokybiškų, išskirtinių rasti sudėtinga. Mano parduotuvėse bus didelis siūlų asortimentas“, - pasakojo I.Uktverienė. Specializuotą žurnalą, skirtą mezgėjoms, leidžianti verslininkė tikina, kad naujose parduotuvėse bus galima rasti visų siūlų, kuriais rekomenduojama megzti žurnale.

Ji pabrėžė, kad konkurencija tarp pigius siūlus siūlančių bendrovių vietos rinkoje yra didžiulė, tačiau naujų, išskirtinių gaminių atvežama labai nedaug.

Guodžia permainos Kinijoje

Neseniai Kinijos pramonės regionuose viešėjęs Lietuvos aprangos ir tekstilės įmonių asociacijos prezidentas Jonas Karčiauskas drąsina vietos verslininkus. Anot jo, didžiausią konkurenciją Lietuvos gamintojams sudarančioje Kinijoje situacija keičiasi: darbuotojai pradeda reikalauti socialinių garantijų, didesnių atlyginimų, todėl produkcijos savikaina didėja. Be to, pramoniniuose regionuose trūksta darbo jėgos, ypač kvalifikuotos, galinčios dirbti su kompiuterizuotais įrengimais.

„Tie, kurie išsilaikė iki šio laiko, pradeda matyti šviesą tunelio gale. Lengva nebus, bet Kinijos jėgos silpsta“, - sakė J.Karčiauskas.

Kur kas didesniu galvos skausmu pramonininkams, anot jo, netrukus taps energetikos išteklių brangimas.