Jau esamų ekonominių rodiklių arsenalą papildys naujas indeksas. Jis parodys darbdavio skolą „Sodrai“ ir leis stebėti konkrečių įmonių nemokumo riziką.

Parodo skolos istoriją

Viešai prieinamas darbdavių skolos indeksas DIX leis ne tik įvertinti bendrą šalies verslo būklę, bet ir atskirų verslo subjektų padėtį. Tai įmonėms leis prieš sandorį patikrinti partnerių mokumą, o darbo ieškantiems gyventojams suteiks galimybę įsitikinti, ar darbdavys nepaliks be žadėto atlyginimo.

Mokėti socialinio draudimo įmokas „Sodrai“ privaloma, todėl įstatymiškai įteisintos pareigos nevykdymas aiškiai rodo darbdavių, arba įmonių, nepajėgumą tai daryti, kaip sakė bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktorius Saulius Žilinskas. „Jei “Sodra„ nesugebėjo įmokų susigrąžinti net prievarta, vadinasi, verslas nesugeba sumokėti – jis neturi pinigų. Šis indeksas pagal “Sodros„ duomenis kas mėnesį parodo verslo mokumą“, – sakė S.Žilinskas.

Jis pabrėžė nemanąs, kad indeksą iškreips sąmoningos įmonių skolos „Sodrai“. Nors ir būta šnekų, kad skola „Sodrai“ yra nemokamas būdas kredituotis.

„Buvo pasigirdę kalbų, kad skola “Sodrai„ yra labai pigus verslininkų būdas kredituotis ir dėl to rodiklis neatspindi jų mokumo. Tačiau siūlyčiau paklausti su “Sodros„ veiklos padariniais susidūrusio verslininko, kiek rūpesčių pareikalauja nutraukti atsiskaitomųjų sąskaitų areštą. Be to, dabar, kai, be oficialių skolų, viešai skelbiami ir atidėti mokėjimai, apie nemokamą kreditavimąsi iš vis neverta kalbėti“, – sakė S.Žilinskas.

Atspindės realų laiką

S.Žilinsko manymu, su šalies rinką ir ekonomiką apibūdinančiais duomenimis dirbantys statistikai analizes pateikia vėluodami pusantro mėnesio, o kartais ir ilgiau. O analizuojant „Sodros“ duomenis „kasdien gaunami visiškai objektyvūs ir to laiko situaciją atspindintys duomenys“.

Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus manymu, paskelbtas indeksas didelės įtakos verslo ir gyventojų veiksmams neturės. Tačiau jis bus vertingas aktyviems gyventojams, norintiems žinoti esamą verslo būklę.

V.Sutkus teigė, kad partneriais besidominčios įmonės ir anksčiau rinko informaciją per įvairias bendroves, kurios teikia duomenis apie kreditingumą, turimus ar neturimus ieškinius ir pan. O savo partneriais nesidominčios įmonės, pašnekovo manymu, netikrins ir šio indekso.

„Visuomet susiduriame su dilema, ar žinoti daugiau informacijos yra gerai, ar tai kaip tik gali pakenkti. Šiuo atveju nemanau, kad informacija galėtų smarkiai pakenkti. Ji yra naudinga informacija plačiąja prasme – tiesiog būdas suvokti ūkio, įmonių padėtį, vykstančius procesus“, – kalbėjo jis.

V.Sutkus pabrėžė, kad indeksas galės paskatinti politikus pagalvoti apie verslo aplinkos gerinimą. Jei, anot jo, įmonės neišgali susimokėti įmokų ir tokių įmonių yra daug, abejonių kelia verslo aplinka ar netinkamas verslo reguliavimas.

Mažos skolos pavojingiausios

Bendrovės „Creditreform Lietuva“ direktoriaus pavaduotojas Romualdas Trumpa sakė pastebėjęs, kad aukščiausią tašką skola „Sodrai“ pasiekia tuomet, kai paskelbiami nauji duomenys apie vėluojančias įmokas – praėjus vienai ar dviem dienoms po mėnesio 15 dienos, iki kurios darbdaviai turi sumokėti socialinio draudimo įmokas. Tuomet skolas įmonės padengia sparčiausiai ir jau per savaitę jų sumažėja 35–50 proc.

R.Trumpos teigimu, nesena analizė parodė, kad 80 proc. verslo įmonių turi skolų „Sodrai“. Tačiau tai nereiškia, kad šios įmonės yra nemokios, nes kiekvieną jų gali užklupti nenumatyti sunkumai. Jis pabrėžė, kad trumpalaikės skolos kaip tik parodo įmonės aktyvumą.

„Kuo daugiau analizuoji skaičius, tuo tampa aiškiau, kad trumpalaikių skolų skaičius rodo ekonomikos gyvumą. Juk kuo daugiau išmoki algų ir turi darbo, tuo daugiau atsiranda trumpalaikių skolų. Taigi, trumpalaikių skolų rodiklis tikrai nerodo įmonės nemokumo“, – sakė R.Trumpa ir pridūrė, kad daug pavojingesnės yra mažesnės ir ilgalaikės skolos.

Momentinių skolų turinčių įmonių šių metų gegužę buvo 33 tūkst., arba 37,9 proc. visų šalies darbdavių. O darbdavių, turinčių skolų „Sodrai“ po mėnesio 30 dienos, gegužę buvo perpus mažiau – apie 15 tūkst., arba 17,2 proc. visų šalies verslo darbdavių.

Didelė nemokumo rizika priskiriama veikiančių įmonių darbdaviams, kurie prasiskolinę daugiau nei 50 tūkst. litų. Jų, R.Trumpos teigimu, visuomet išlieka 150–200.

Prognozuoja naujas darbo vietas

R.Trumpa patikino, kad bendros skolų „Sodrai“ tendencijos kol kas yra teigiamos, nes jos po truputį mažėja. Anot pašnekovo, 2012 m. gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vienam darbdaviui tenkanti skola sumažėjo 16 proc. Tačiau nuo šių metų sausio skolos dydis dėl neaiškių priežasčių keistis nustojo.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos Ekonomikos ir finansų departamento direktoriaus Sigito Besagirsko manymu, bendras skolų mažėjimas pirmiausia reiškia, kad įmonės turi daugiau laisvų lėšų, kurios paprastai nukreipiamos į investicijas ir darbo užmokesčio mokėjimą.

„Jeigu šios tendencijos išsilaikys, manau, pirmiausia bus daugiau vidaus investicijų. Kai, priklausomai nuo sektoriaus, bus pasiekta tam tikra riba, paprastosios investicijos pereis į produktyviąsias investicijas, kurios lems naujų darbo vietų kūrimą. Kol kas pagal šias investicijas mes esame vieni paskutinių ES“, – sakė jis.

Šalies įmonės jau šešis ketvirčius iš eilės teigia, kad ketina priimti daugiau darbuotojų ir mokėti jiems didesnius atlyginimus. Anot S.Besagirsko, mažėjančios skolos „Sodrai“ yra pirmas ženklas, kad artimiausiu metu šnekos gali virsti darbais: „Tačiau tai palies tik kvalifikuotus darbuotojus – tai nebus masinis reiškinys.“

Pašnekovas sakė pastebėjęs, kad darbdavių skolos indeksas gerai siejasi su kitais ekonominiais rodikliais. Todėl naujas rodiklis, jo manymu, bus paprastas ir patikimas būdas įvertinti netgi papildomus įmonių kriterijus.