Vakar į Kauno technologijos universiteto konferenciją Mechatronika ateities mokslas šiandien suplūdę mokslininkai tikino verslininkus esą pasirengę kurti intelektualias technologijas ir kvietė bendradarbiauti.
Inžinerinės pramonės asociacijos prezidentas Vaclovas Šleinota įsitikinęs, kad iki šiol mokslui remti valstybė skyrė nepakankamai lėšų. Dėl to Lietuvai nesiseka pritraukti stambių, strateginių užsienio investuotojų. Nemažai didelių gamyklų, išnaudojusios savo potencialą, žlugo. Anot jo, didesnę pridėtinę vertę šaliai pavyktų sukurti tik tuo atveju, jei mokslas ir verslas bendradarbiautų glaudžiau. Globalizacija verčia bendroves gamyboje naudoti naujausias technologijas, tačiau ne kiekviena įmonė tampa konkurencinga, nes trūksta mokslinės informacijos.
Sovietmečiu gyvavo šakiniai institutai, atlikę tarpininkų vaidmenį tarp verslo ir mokslo, priminė V.Šleinota. Jo nuomone, tokių institutų dabar labai trūksta. Be to, nuo nepriklausomybės prioritetine mokslo šaka laikyta informatika, o mechatronikai, kaip ir kai kurioms kitoms sritims, buvo skiriama nepakankamai dėmesio.
Mechatronika tai sinergetinė mechanikos, elektronikos, kompiuterių ir valdymo mokslų kombinacija projektuojant naujus gaminius. Klaipėdos universiteto profesorius Rimantas Didžiokas džiaugėsi, kad, pasinaudojus ES parama, sujungus kelis šalies universitetus, pavyko sukurti mechatronikos mokslo tinklą. Šiam tinklui priklausantys mokslininkai dirba virtualiose darbo grupėse, dalijasi patirtimi ir tyrimų rezultatais. Mokslininkai naudojasi tarptautinių duomenų bazėms, stažuojasi užsienio universitetuose.
Naujausi komentarai