Taupomos monetos netenka vertės

Kaupti monetas taupyklėse neapsimoka, nes metalinių litų ir centų keitimas į popierinius gali kainuoti iki 5 procentų visos sumos.

Išeitis – prekybos centras

Į redakciją kreipėsi skaitytoja Aurelija, viename bankų Kaune bandžiusi pastambinti sukauptą taupyklės turinį ir sužinojusi, kad už 155 litų monetomis pastambinimą teks pakloti dešimt litų.

„Rinkome 5 litų nominalo monetas, taupėme atostogoms, tačiau susirengę kelionei į Švediją santaupų panaudoti negalėjome“, – skaitytoja Aurelija su šeimos nariais nusprendė nestambinti taupyklės turinio, nes ši banko paslauga per brangiai kainuoja.

„Tą pačią dieną nuvažiavome į vieną prekybos centrą ir kasininkė mielai priėmė monetas už pirkinius bei pastambino likusius pinigus. Keista, kad bankai už tai ima pinigus“, – piktinosi kaunietė.

Teks mokėti iki 5 procentų

Paklaustas apie mokamą metalinių pinigų stambinimą „Sampo“ banko Produktų valdymo departamento projektų vadovas Martynas Staškevičius siūlė prisiminti, kad kiekviena banko operacija yra mokama.

Pinigų stambinimas arba smulkinimas – ne išimtis. Tektų sumokėti atitinkamą mokestį ir už grynųjų pinigų nominalų į kitus nominalus keitimą.

„Sampo“ banke centų ir litų monetų keitimas į banknotus kainuoja 3 procentus sumos ir mažiausiai 1 litą, kai keičiamoji suma viršija 10 litų.

Banknotų keitimas į kitų nominalų banknotus kainuoja 1 procentą sumos, bet ne mažiau kaip 50 centų.

Jeigu klientas į banką atsineš monetų maišelį ir norės, kad ši suma atsidurtų sąskaitoje, turės mokėti 4,5 procento mokestį už grynųjų pinigų perskaičiavimą.

„Nordea Bank Lietuva“ pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Žaneta Stankevič skaičiuoja, kad už litų ir centų monetų keitimą į banknotus banke tektų mokėti 3 procentus, bet iki 6 litų.

Perpus pigiau tektų mokėti, jei atneštas monetas padėtumėte į sąskaitą. Tie patys įkainiai banke taikomi ir verslo, ir privatiems klientams.

Pasak „SEB Vilniaus bankas“ produktų plėtros departamento direktoriaus Justino Murausko, monetų stambinimas kainuoja 4,5 procento sumos, bet ne mažiau kaip 1 litą.

„DnB Nord“ banke monetų keitimas į banknotus kainuoja 5 procentus sumos.

Paslauga nėra populiari

„Nordea Bank Lietuva“ pardavimų plėtros ir palaikymo skyriaus vadovė Ž.Stankevič „Kauno dieną“ tikino, kad pinigų stambinimo arba smulkinimo paslauga nėra labai populiari.

„Tokių klientų – vienetai, per mėnesį atliekamos vos kelios operacijos“, – pasakojo Ž.Stankevič. Anot jos, dažniausiai paslauga naudojasi individualūs klientai arba smulkios įmonės. „Nordea“ bankas neturi monetų skaičiavimo aparatų, todėl monetas reikia atnešti surūšiuotas pagal nominalą. Nepopuliari ši paslauga ir „SEB Vilniaus banke“. Anot J.Murausko, viename padalinyje tokia operacija įvykdoma du tris kartus per savaitę. Specialistas pastebi, kad įmonės dažniau ne stambina smulkius pinigus, bet tiesiog įneša juos į sąskaitą. Kiekviename banko padalinyje yra specialūs metalinių monetų perskaičiavimo aparatai.

Nepaklausi ši paslauga ir „Sampo“ banke. „Paslaugos naudotojai – praeiviai, greičiausiai ne nuolatiniai banko klientai“, – sakė M.Staškevičius. Kiekviename banko filiale yra aparatai–skaičiuotuvai, kurie skaičiuoja subertas monetas.

„DnB Nord“ banko Ryšių su visuomene ekspertė Agnė Karčiauskaitė pastebi, kad monetų stambinimo paslauga yra populiaresnė tuose filialuose, greta kurių veikia nedidelės įmonės, parduotuvės arba specifine veikla užsiimančios įmonės.

„Šia paslauga daugiau pasinaudojama tuose banko filialuose, kurie įsikūrę greta įmonių, užsiimančių keleivių vežimu mikroautobusais, biurų“, – pavyzdį nurodė A.Karčiauskaitė.

Didžiausi monetų naudotojai yra prekybos centrai, kurių smulkių pinigų atsargas bankų atstovai papildo beveik kasdien.

„Ši paslauga mums kainuoja, bet nedaug, esame sutarę palankias bendradarbiavimo sąlygas“, – neslėpė prekybos tinklo „Iki“ atstovas spaudai Tomas Vaišvila.