Sunkmetis Lietuvoje įsivaizduojamas daug juodesnis nei kitose valstybėse. Tokios gyventojų nuotaikos esą gali dar labiau pagilinti duobę, kurion smenga šalies ekonomika.

Lietuviai – pesimistai

Tyrimą "Lietuvos anatomija" atlikusios bendrovės "TNS Gallup" tyrimų strategijos direktorė Rūta Gaudiešienė teigė, kad mūsų šalies gyventojų nuotaikos yra niūresnės nei daugelio kitų šalių piliečių. Prie to esą prisideda ir žiniasklaida, vien neigiamai nušviečianti padėtį šalyje.

"Vakarų Europos ir JAV gyventojai mano, kad finansinė krizė palies valstybės ekonomiką, tačiau jiems patiems skaudžių smūgių pavyks išvengti. Lietuviai mąsto priešingai: pasauliui ar šalies ekonomikai skaudesnių smūgių galbūt pavyks išvengti, tačiau mano šeimai bus labai prastai", – kalbėjo R.Gaudiešienė.

Dėl sunkmečio kaltina valdžią

Manančių, kad pasaulinė finansų krizė tęsis ne ilgiau kaip metus, Lietuvoje yra vos 9 proc. Prancūzijoje – 36 proc., Vokietijoje – 37 proc., Didžiojoje Britanijoje ir JAV – po 31 proc.

Optimistiškesni net latviai ir estai. Abiejose Baltijos šalyse manančių, kad sunkmetis tęsis ne ilgiau kaip metus, atitinkamai yra 11 ir 15 proc.

Vertindami asmenines perspektyvas, 11 proc. tyrimo dalyvių nurodė manantys, kad jų geriausi laikai jau praeityje, 31 proc. – kad jų laukia keleri sunkūs metai.

Didžiausią nerimą lietuviams kelia grėsmė netekti darbo. To baiminasi 83 proc. apklaustųjų, 66 proc. respondentų nerimauja dėl kylančių kainų, o 45 proc. – dėl augančių paskolų palūkanų.

"Beje, nors ekonomistai seniai įrodė, jog sunkmetis – tai reiškinys, pasikartojantis kas 10–15 metų, dauguma šalies gyventojų (54 proc.) dėl sunkmečio kaltina valdžią. Toks socialistinis vaizdelis. Didžioji dalis respondentų nieko nesiima, kad išvengtų krizės. Jie tikisi, kad viskas bus atnešta ant padėkliuko. Tikimasi, kad valdžia padidins minimalią mėnesinę algą, sumažins komunalinius mokesčius ir akcizus, pakeis kriminogeninę padėtį", – visuomenę barė tyrimų bendrovės atstovė.

Pusė gyventojų krizės nejaučia

Tiesa, 51 proc. respondentų mato objektyvius veiksnius ir dėl sunkmečio Lietuvoje kaltina pasaulinės ekonomikos nuosmukį.

Be to, Lietuvoje yra ir optimistų: 28 proc. apklaustųjų teigė galį sau leisti gyventi kaip anksčiau, tačiau nesą tikri dėl ateities, 24 proc. į ateitį žvelgia optimistiškai ir yra įsitikinę galėsiantys subalansuoti savo biudžetą per daug savęs neskriausdami, o 5 proc. šiemet tikisi gauti daugiau pajamų.

"Pažiūrėjus realiai, visuomenėje didesnė dalis žmonių nejaučia to sunkmečio, negalvoja, kad yra blogai. Viskas priklauso nuo to, kaip padėtis šalyje nušviečiama. Daug žmonių pablogėjimo nejaučia, tačiau jaučiasi netikri dėl ateities, nes visur aplink skamba vien blogos žinios", – komentavo R.Gaudiešienė.

Viešųjų ryšių agentūros "VRP | Hill & Knowlton" vykdomasis direktorius Mykolas Katkus pridūrė, jog labai didelę reikšmę ekonomikai turi ir žmonių lūkesčiai, tad jei visuomenė tikės, kad krizė truks dvejus trejus metus, tai taip ir bus.

Tyrimą "Lietuvos anatomija" atliko agentūra "VRP | Hill & Knowlton" su visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrove "TNS Gallup". Jame dalyvavo 1100 Lietuvos gyventojų.

Visuomenės skirstymas pagal požiūrį į krizę

Analizuodami Lietuvos visuomenę pagal požiūrį į recesiją, tyrimo autoriai suskirstė gyventojus į šešias grupes:

Pažeidžiamieji – žmonės, praradę darbą, pensininkai ir kiti, kurių pajamos vienam šeimos nariui per mėnesį tesudaro 800 litų ar mažiau. Jie teigia, kad dėl finansinio sunkmečio jų padėtis pablogėjo, jiems sunku apmokėti sąskaitas. Šios grupės atstovai įsitikinę, kad geriausi laikai jau praėjo ir niekada nebus geriau. Tokių gyventojų Lietuvoje gali būti apie 26,4 proc. (690 tūkst. gyventojų).

Atsparieji – žmonės, nejaučiantys krizės padarinių, turintys nuosavą būstą, jų mėnesio pajamos vienam šeimos nariui viršija 1500 litų. Jie mano, kad artimiausiu metu padėtis gali netgi gerėti. Tokių Lietuvoje yra apie 21,6 proc. (565 tūkst.).

Persidirbusieji – jų gyvenimas tampa vis labiau įtemptas ir užimtas. Reaguodami į sunkmetį jie jau dabar atsisako tų dalykų, kuriems ir anksčiau neskyrė pakankamai laiko: išlaidų sau, dėmesio draugams, šeimai, pramogų, valgyti kavinėse ir kelionių. Šią grupę sudaro 11,6 proc. (300 tūkst.).

Pozityvieji – asmenys, manantys, kad atėjus sunkmečiui jie galės subalansuoti savo gyvenimą ir atsisakyti nereikalingų pirkinių. Dėl to esą krizė jų labai nenuskriaus. Jie įžvelgia ir teigiamų aspektų: tikisi, kad susireguliuos per daug užkeltos kainos, o bankrotai praretins blogai dirbančių įmonių gretas. Šiai grupei priskiriamų gyventojų yra apie 7,1 proc. (185 tūkst.).

Prabangos vertintojai arba auksinis jaunimas – daugiausia turtingų tėvų vaikai, besimokantys jaunuoliai, kurių mėnesio pajamos 2000 arba daugiau litų. Ši gyventojų grupė mielai moka daugiau vien už žinomus prekės ženklus, perka labai kokybiškas prekes. Jie krizės nejaučia. Tačiau juos gąsdina tai, kad dėl sunkmečio negalės pramogauti kaip anksčiau. Tokių žmonių yra 7,1 proc. (185 tūkst.).

Jaunieji profesionalai – 23–35 metų žmonės, jau turintys nuosavą verslą ar einantys vadovaujamas pareigas, įgiję aukštąjį išsilavinimą. Jų pajamos nedidelės – 900 litų vienam žmogui per mėnesį, kai Lietuvos vidurkis – 1200 litų. Ši gyventojų grupė, reaguodama į recesiją, atideda didesnius suplanuotus pirkinius, atsisako nebūtiniausių pirkinių. Lietuvoje jų esama 5,7 proc. (150 tūkst.).