Vasarą su Trevizo „Benetton“ sutartį sudaręs Donatas Motiejūnas žino: norėdamas žaisti, jis turės nukonkuruoti vyresnius krepšininkus. Tačiau Lietuvos krepšinio talentas yra įsitikinęs, kad jam nereikės daug laiko pranokti veteranus - Sandro Ničevičių ar Jasminą Hukičių.

„Aš jiems pasakiau į akis - praeis pora mėnesių ir aš jus apžaisiu, - pokalbį su vyresniais komandos draugais prisiminė devyniolikmetis lietuvis. - Stengiuosi sau ir treneriams įrodyti, kad noriu žaisti ir nesiruošiu čia ant suolo sėdėti“.

Vienu talentingiausių Lietuvos krepšininkų laikomas kaunietis vasarą nusprendė pradėti legionieriaus karjerą. Tapęs antru pagal rezultatyvumą Lietuvos krepšinio lygos žaidėju, jis pasirašė ilgalaikę sutartį su „Benetton“ ekipa.

Nors debiutas su žaliais „Benetton“ marškinėliais buvo galingas - draugiškame mače pelnė18 taškų, - tačiau Motiejūnas ne visada rungtyniauja tiek, kiek norėtų. Antradienį su komanda jis Rygoje žaidė pirmas oficialias sezono rungtynes - atrankos į Eurolygos varžybas mačą ir aikštėje praleido tik 10 minučių.

Tačiau išvykdamas į stiprią komandą 213 cm ūgio aukštaūgis nieko kito ir nesitikėjo.

„Vasarą tėvas paklausė, ar esu pasiruošęs išvažiuoti. Atsakiau, kad taip. Buvau pasiruošęs tam, žinau, kad ne visas rungtynes gausiu žaisti tiek, kiek noriu. Bet tai rodo, kad yra kur tobulėti ir dirbti“, - tinklalapiui „BasketNews.lt“ Rygoje kalbėjo Motiejūnas.

Nuo pirmosios dienos Trevize jis dirba tiek, kad laiko pramogoms nelieka. Rytais - daugiausia individualios treniruotės su asmeniniu treneriu, vėliau - taktikos šlifavimas. Sportuoti tenka tiek, kad kartais pratybas skiria vos 2 valandos - per tiek laiko krepšininkai nespėja nė numigti.

Moiejūnas neslepia, kad būtent dėl tokių darbo sąlygų jis ir jo šeima nusprendė, kad „Benetton“ yra geriausia vieta tobulėti.

Trevizo ekipos vadovai vasarą net skrido į Kauną, kur susitiko su krepšininko tėvais. Jau tada buvo pažadėta, kad su žaidėju bus dirbama asmeniškai, garantuojama aukščiausio lygio priežiūra.

Pažadai nebuvo tušti. Pirmąsias savaites Trevize Motiejūnas žavisi suteikiamomis galimybėmis tobulėti.

„Lietuvoje nieko panašaus nemačiau. Pareiname vos gyvi. Lieka laisvo laiko pamiegoti ir pavalgyti. Daugiau apie nieką negalvoji, viskas taip padaryta, kad galvotumei tik apie krepšinį. Sakiau šeimai, kad „Benetton“ ir iš futbolininko padarytų krepšininką“, - šyptelėjo aukštaūgis.

Treniruotėse Motiejūnui tenka konkuruoti su amerikiečiu vidurio puolėju C.J. Wallace'u. Lietuvis žavisi savo tiesioginio konkurento ir komandos draugo sugebėjimais.

„Retai sutiksi tokį gerai nugara į krepšį žaidžiantį amerikietį. Yra prieš ką dirbti. O as džiaugiuosi, kad tiek daug darbo. Pasirinkau tokį kelią ir nėra kada galvoti apie ką nors kita“, - įsitikinęs krepšininkas.

Komunikabiliam lietuviui neprireikė daug laiko apsiprasti naujoje aplinkoje. Nors pirmąkart liko be šeimos, Trevize jis nesijaučia vienas.

„Susiskambiname su komandos draugais, nuvažiuojame į Veneciją“, - pasakoja Motiejūnas. Ir tuoj pat prisimena tai, kad Trevize jam daugiau nei iki šiol tenka praleisti laiko ant atsarginių žaidėjų suolo: „Ne vienas ant suolo sėdžiu, yra visa palaikymo komanda. Renci, mes kaip sirgaliai, ar ne“, - netoliese sėdinčiam dvidešimtmečiui italui Andrea Renzi šūkteli Motiejūnas.

Tačiau jaunasis lietuvis į Italiją atvyko ne sirgaliu būti. Ir jis ketina daryti viską, kad vyresniems žaidėjams duotas pažadas išsipildytų.

Vaizdo reportažas apie Motiejūno karjerą Trevize: