Prieš penkiolika metų įspūdingais laužimais bušido ringuose stebinęs ne vieną kovos menų mėgėją, Vilniuje pasaulio sambo čempionatą stebėjęs Volkas Hanas tikina, kad reikia siųsti armiją sambo specialistų į pasaulį, kad pastarasis kovos menas populiarėtų.

– Kokį įspūdį jums paliko Lietuvoje vykęs pasaulio sambo čempionatas? – paklausėme buvusio bušido „Rings“ čempiono V.Hano.

– Organizacinis lygis – labai aukštas, susirinko stipriausi sportininkai. Man patinka, kad šiais metais nėra ryškiai dominuojančios šalies – laimėjo ir bulgarai, ir kitos šalys.

Vienintelis trūkumas – reklama. Mačiau, kad tribūnose – nemažai tuščių vietų, tačiau tai – ne organizatorių kaltė. Susirūpinti turi Tarptautinė sambo federacija. Mačiau puikių kovų, atmintyje dažniausiai išlieka tos, kuriose sportininkas laimi savo valios pastangomis, kai pralaimintis kovotojas sugeba išplėšti pergalę, o vėliau verkia stovėdamas ant prizininkų pakylos. Visada smagu matyti tokias sportininkų šventes.

– Ką jums reiškia būti garbės svečiu?

– Būti pasaulio čempionato svečiu – prestižas. Bent savo buvimu salėje turiu palaikyti jaunuosius kovotojus. Jaučiu, kad suteikiu jiems papildomo stimulo. Mano karta turėjo savo autoritetus, dabar jaunieji talentai galbūt lygiuojasi į mūsų kartą. Toks jau sportininkų gyvenimas.

– Ar jums svarbu, kad esate dabartinės kartos autoritetas?

– Dabar man svarbiausia, kad sportininkai pademonstruotų tai, ko juos išmokė meistrai. Juk šiais laikais reikia galvoti ir apie tai, kad sambo patiktų žiūrovams. Sambo kovos menas perduodamas iš kartos į kartą. Svarbiausia, kad ši grandinė nenutrūktų, todėl labai svarbu, kad garsūs sportininkai dalyvautų čempionatuose.

– Kaip manote, ar sambo keičiasi?

– Visada atrodo, kad kovos buvo geresnės, kai pats kovojau. Tai natūralu, nes kai pats stovi ant kilimo, kitaip jautiesi, kitaip viską vertini. Iš tribūnos atrodo, kad vaikinai silpnesni už tave, kad jiems trūksta azarto, tačiau paklauskite bet kurio iš šių kovotojų – jie pasakys, kad šiandien jie stipresni nei aš jaunystėje.

– Ką reikėtų daryti, kad sambo populiarėtų visame pasaulyje?

– Pasikeitė Tarptautinės sambo federacijos valdžia. Naujieji vadovai turi nemažai pinigų. Buvau susitikęs su šios federacijos prezidentu, pristačiau savo viziją. Jis išklausė ir iš dalies pritarė. Mano manymu, sambo specialistus reikia siųsti į tas šalis, kur šis kovos menas nėra populiarus arba jo niekas nežino.

Juk kai kurie sambo specialistai Baltarusijoje ir Rusijoje sėdi be darbo. Reikia jiems pasiūlyti atlyginimus ir siųsti į ilgalaikes komandiruotes, skirti pinigų salėms įrengti ir reklamuoti šį kovos meną. Juk kažkada lygiai tą patį darė japonai – išsiuntė trenerių armiją į pasaulį. Tam reikia pinigų. Pripažinkime, viskas šiais laikais priklauso tik nuo jų. Juk ir karų baigtis lemia pinigai.

Laukia sunkus darbas, bet mes tai padarysime. Tik turime įdiegti nuomonę, kad sambo nėra paprastas snukiadaužis. Vieniems tai šou, kitiems verslas, darbas, kurį reikia atlikti labai profesionaliai. Jeigu prikviesime žiūrovus į arenas – verslas pasiseks.

– Kaip jūs apibūdintume sambo imtynes žmogui, kuris nieko apie jas nežino?

– Tai sunki užduotis. Dabar visi yra pripratę kurti šou, steigti įvairius klubus, asociacijas, bet sambo nėra matomas, todėl šios sporto šakos aktyvumas krito. Mes, vyresnės kartos sportininkai, apsispręsdavome paprasčiau, nes konkurencijos tarp kovinio sporto šakų nebuvo.

Dar kartą pakartosiu: reikia dirbti. Kai organizuodavau turnyrus, susirinkdavo pilnos arenos, nemokamai dalydavau bilietus moksleiviams, kurie atsivesdavo tėvelius. Tai buvo tarsi propaganda. Šiais laikais jiems visiems reikia kurti specialias programas, kad viskas būtų tarsi šou.

– Kovinis sambo puikiai gali patenkinti šou elementų ištroškusiuosius.

– Taip, ten daug emocijų, azarto, tačiau reikia ieškoti optimalaus šios sporto šakos varianto. Manau, kol kas patys sportininkai rimtai nežiūri į kovinį sambo. Kartais pasižiūri: vaikinas tarsi ir nori dalyvauti, tačiau išeina ant kilimo ir miega. Tai neprofesionalumas.

Daugiau nei dvidešimt metų yra bandoma sambo paversti olimpine sporto šaka, tai veiktų kaip papildoma motyvacija. Naujoji valdžia turi šansų tai įgyvendinti. Juk puikiai suprantame, kad sporto šakos pripažinimas olimpine – politinis klausimas.