„Kaunas Pride“ eitynių išvakarėse organizuotos diskusijos metu paaiškėjo, kad Apeirono teatras kartu su savanorių būriu ateinančius metus uostamiestyje sieks prisidėti prie integracijos didinimo tarp socialinių mažumų ir visuomenės daugumos, ypatingą dėmesį skiriant LGBTQ+ bendruomenei. Apie projekto aktualumą, prasmę ir rezultatus – pokalbis su idėjos autorėmis, Apeirono teatro aktorėmis bei režisierėmis Egle Kazickaite ir Greta Gudelyte.

– Oficialiai projektas pristatomas kaip prevencinė-sociokultūrinė programa, skirta integracijos tarp socialinių mažumų, atskirties grupių ir visuomenės daugumos didinimui. Kas jums yra „Dialogas“?

Greta: Man „Dialogas“ – visapusio supratimo ieškojimas tarp skirtingiausių asmenybių. Visapusis supratimas nebūtinai reiškia priėmimą ar kito žmogaus perpratimą, tačiau dialogo metu klausimų ir atsakymų forma asmenys išgirsta, sužino, analizuoja vieni kitų skirtumus, skirtumų priežastis ir aplinkybes. Paradoksalu tai, kad klausimai ir atsakymai mūsų „Dialogo” metu vyksta neverbaliniu būdu. Programa susideda iš fizinių pratimų, per kuriuos didžiausią iššūkį kelia ne fizinė kūno apkrova, o distancijos tarp nepažįstamų fizinių kūnų peržengimas, fizinis kontaktas su nepažįstamu žmogumi, ištempta laiko distancija, kurioje palaipsniui nelieka erdvės pabėgti nuo susidūrimo su savimi, per santykį su kitu žmogumi.

Eglė: O man „Dialoge“ stebuklingiausias dalykas yra būti liudininke užgimstančių tokių subtilių dalykų kaip draugystė, pasitikėjimas, atvirumas. Nes „Dialogas” didele dalimi yra apie bendruomenės būrimą – apie tai, kad skirtingi žmonės gali atrasti vienas kitą ir tapti kitam reikšmingu šiame gyvenimo etape. Mes plastiški – kiekvieną dieną keičiamės, kažkas mus inspiruoja, pakeičiame kryptį, distanciją, formą. Kitaip tariant, esame nuolatiniame virsme. O kai kurie virsmai būna sunkūs, todėl svarbu nesijausti vienišam. Tikiu, kad „Dialogas“ ne vienam dalyviui tapo reikšmingu padrąsinimu išžengiant iš savo asmeninio monologo.

D. Rimeikos nuotr.

– Kada ir kaip pajutote poreikį įgyvendinti tokį projektą? Kodėl jums tai svarbu?

Eglė: Apeirono teatras iš esmės visada buvo gana idealistinis organizmas – toks visuomenės vienetas, kuris nori daryti dalykus, kurie prisidėtų prie pozityvių pokyčių. Iš pradžių tai daugiausiai atsispindėjo mūsų kūryboje, vėliau supratome, kad per kūrybą pasiekiame per mažai tų žmonių, kuriuos norime pasiekti, todėl ėmėmės socialinių projektų, kurie nukreipti į siauresnes, bet tikslesnes auditorijas.

Greta: Pati pirmą kartą pajutau norinti pradėti įgyvendinti tokio pobūdžio projektus po sudalyvavimo Marinos Abramovič instituto programoje „Cleaning the House“ Graikijoje, 2019 m. Nors visada buvau neabejinga žmogui, tačiau nežinojau, kaip, kokiomis priemonėmis galiu padėti sau ir kitiems. Patirtys įvairiuose mokymuose padėjo sudėlioti tikslus, nuoseklią programą ir jos variacijas tokiems užsiėmimams.

– Praėjo metai nuo projekto veiklų pradžios. Ką pavyko įgyvendinti? Kaip vertinate pasiektus rezultatus?

Greta: Mums tai nebuvo pirmas tokio pobūdžio projektas, tiesiog šiemet pasirinkta tikslinė grupė buvo LGBTQ+ žmonės. Čia turiu pabrėžti, kad, mano pačios nuomone, ryškus žmonių skirstymas grupėmis yra žalingas ir tai darau tik projektinių reikalavimų vedina. Kaip ten bebūtų, manau, Klaipėdoje nuveikėme didelį darbą buriant, pažindinant, drąsinant LGBTQ+ žmones. Juk susibūrė neabejingų, sąmoningų žmonių bendruomenė, kuri, tikiu, prisiminusi išgyvenimus, patirtus per mūsų programą, jau niekada neišdrįs būti abejinga pagalbos ar bendruomenės ieškančiam žmogui. Tai būtų didžiausias pasiekimas.

– Per rugpjūčio mėnesį vykusį susitikimą su projekto dalyviais ir svečiais kalbėjotės apie queer erdves? Kas tai per erdvės? Ar Apeirono teatras yra ta vieta Klaipėdoje?

Greta: Svarbu buvo kalbėtis apie bendruomenės egzistavimo svarbą ir atsirandančias iniciatyvas: teminius renginius, queer kūrybą, eisenas, sociokultūrinius vyksmus. O norint atsakyti į klausimą, ar Apeirono teatro erdvė Klaipėdoje yra queer erdvė, pirma reikia suprasti, kad LGBTQ+ yra tema, kuria kalbama apie bendruomenės išgyvenimus, o queer yra labiau estetinė išraiška. Queer tema siekiama kvestionuoti, dekonstruoti tam tikras visuomenės normas. Apeirono teatras tiek savo kūryba, tiek sociokultūriniais projektais pasisako už tokią formą, už stereotipų laužymus, už dominuojančios lyties tapatybės ar seksualinės orientacijos dekonstrukcijas.

– Kodėl svarbu turėti tokią erdvę mieste? Koks šios erdvės potencialas Klaipėdoje?

Eglė: Kartais žinojimas, kad tokios erdvės egzistuoja, yra patvirtinimas, kad tavo paties egzistencija yra tokia pat svarbi, kaip ir kitų žmonių. Ir orumo klausimas, ar ši erdvė yra vieša, ar pogrindinė – kažkieno bute su tyliai grojančia muzika ir pokalbiais pašnibždom, kad kaimynai neišgirstų.