Projektą inspiravo jubiliejus

Jubiliejiniai Klaipėdos miesto 770-ieji metai sutampa su Klaipėdos apskrities dailininkų sąjungos 25-aisiais ir Baroti galerijos 30-aisiais veiklos metais. Gimtadieniai įpareigoja ne tik švęsti, bet ir ieškoti ilgalaikio gyvavimo įprasminimo ženklų, formuojančių reikalingumo ir naudingumo miesto bendruomenei jausmą. Einant šiuo ilgu keliu, tiek miestui, tiek šioms organizacijoms reikėjo atlaikyti įvairius laiko išbandymus, įvaldyti naujoves, prisitaikyti ir kovoti už ateities viziją.

770-asis Klaipėdos miesto gimtadienis inspiravo projekto „Bangolaužis“ idėją – kaip galimybę įprasminti sudėtingą jūrinio miesto egzistencinį kelią, išsaugant savitą kultūrinį identitetą ir formuojant išskirtinio miesto prie jūros įvaizdį.

Projekto tikslas – papuošti miestą meno kūriniais, kurie atspindėtų savitą jo gyvenimą. Sudėtingos istorinės peripetijos ir gamtinės sąlygos inspiravo idėją miesto įvaizdžio simboliu pasirinkti bangolaužį, simbolizuojantį amžiną kovą su gamtos stichijomis, istoriniais, ekonominiais ir kultūriniais virsmais, kartu saugantį uostamiestį nuo audrų ir suteikiantį viltį, kad visos negandos yra įveikiamos.

Projekto tikslas – papuošti miestą meno kūriniais, kurie atspindėtų savitą jo gyvenimą.

Žodynai tetrapodą apibrėžia kaip sausumoje gyvenantį keturkojį stuburinį gyvūną, tačiau Klaipėdos uoste juo vadinama bangas slopinanti gelžbetoninė konstrukcija.

Tetrapodas – daugelio pasaulio jūrų uostų simbolis. Jo forma ypatinga, kaip ir nurodoma žodynuose – keturkojė. Dažniausiai būdamas uosto vartuose, tetrapodas pirmasis pasitinka įplaukiančius laivus. Sukrauti vieni ant kitų bangolaužyje tetrapodai saugo krantą ir leidžia saugiai į uostą įplaukti laivams.

Dailininkų A.Gražio ir R.Petrovo ištapyti tetrapodai Klaipėdos piliavietę puoš iki 2023 m. rudens. O jeigu projekto objektai pritaps ir idėja pasitvirtins, numatoma toliau plėsti jų atsiradimą mieste, tobulinant ir keičiant apipavidalinimo technologijas, pasitelkiant naujus autorius. O gal bangolaužių meniniai objektai virs Klaipėdos miesto kultūriniais simboliais?..

Intriguoja U.Jasenkos piešiniai

KADS Baroti galerijoje šį penktadienį 18.30 val. bus atidaryta jaunosios kūrėjos U.Jasenkos grafikos darbų paroda „Moteris yra ragana“, pratęsiantį birželį šios galerijos pradėtą meno projektą „Plius minus 30“.

Autorės paroda šį kartą netikėta ir intriguojanti. Dailininkė vienoje parodoje sujungė du iš pažiūros labai skirtingus savo darbų ciklus, kūrybinius laikotarpius ir atlikimo technikas. Vis dėlto juos vienija monochromija, personažai, teatrališkumas, stiprios emocijos, įvairialypis moters vaizdinys ir japoniškas minimalizmas. Autorė kviečia susipažinti su jos ankstyvesne kūryba. Stebėdama aplinką, supančius žmones, save ir savo gyvenimą, U.Jasenka vienu teptuko prisilietimu užfiksavo skirtingus personažus, emocijas ir patirtis.

Paskutinius metus Urtė praleido domėdamasi baltų mitologija, lietuvių liaudies sakmėmis, pasakomis. Sukauptos žinios atsispindėjo menininkės kūryboje. Nauji personažai, temos ir specifinės iliustracijos sukėlė stiprų žmonių susidomėjimą, susižavėjimą ir dar sykį patvirtino, kaip svarbu atsigręžti į mūsų tautos šaknis. „Vis dėlto mitologija yra pagrindinis šaltinis kultūrai pažinti. Ji atskleidžia, ką mūsų protėviai galvojo apie pasaulį, kaip jame suvokė praeitį, dabartį, ateitį, save ir visą gyvenimą. Lietuviai turi archetipinę atmintį, glūdinčią širdyje, kuri pasireiškia net kasdieniame gyvenime“, – įsitikinusi dailininkė.

Menininkę ypač sudomino mistifikuotas moters įvaizdis, (laumės, laumės raganos, deivės, aiškiaregės ir t. t.), kuris susijęs su Marija Gimbutiene ir jos iškelta Motinos Deivės teorija.

U.Jasenka savo piešiniuose analizuoja mitinį moters vaizdinį, jos moteriškumo išraiškas, indoeuropiečių ir krikščionybės laikų nepaliestą baltišką deivės, laumės, raganos pasaulį, jo kosmologiją, nagrinėja bendrą laukinės moters prigimtį, gilinasi į ritualus, prasmių persmelktą buitį, feminizmą, lietuvių liaudies mitologijos, sakmių kontekste. Menininkė kiekvieną moterį ragina ieškoti ir atrasti savo vidinę raganą – laukinę, laisvą, nepriklausomą, gamtos grožio kupiną moterį.

Paroda Baroti galerijoje veiks iki rugpjūčio 23 d.