Bundanti Baltija budina pavasarį Pereiti į pagrindinį turinį

Bundanti Baltija budina pavasarį

2018-03-25 02:00 diena.lt inf.

Vertinga kūrybinė draugystė, geriausių Baltijos šalių atlikėjų komanda ir autorių kompozicijos – taip su dideliu trenksmu prasidės šių metų „Klaipėdos muzikos pavasaris“. Festivalis visu pajėgumu neria į svarbiausią 2018-ųjų reiškinį – trijų Baltijos valstybių nepriklausomybės šimtmečius. „Baltijos giesmė“ – tai iškilmingas atidarymo renginys, simbolizuojantis turtingą Lietuvos, Latvijos ir Estijos kultūrinę draugystę.

Baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas A.Mustonenas.
Baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas A.Mustonenas. / Vytauto Petriko nuotr.

Iš trijų kaimyninių šalių

Lietuviškoji šio koncerto programos dalis – tai Klaipėdos kamerinis orkestras, Arvydo Malcio kūryba, du violončelės meno meistrai – orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus ir neseniai violončelių grupės koncertmeisterio postą palikęs Glebas Pyšniakas, taip pat Šiaulių valstybinis choras „Polifonija“. Latvijai atstovaus Vestardas Šimkus, kuris skambins savo paties parašytą koncertą fortepijonui ir styginių orkestrui. Visą šį pulką atlikėjų valdys pripažintas estų dirigentas Andresas Mustonenas, o programa neapsieis ir be žymiausio pasaulyje estų muzikos genijaus Arvo Parto kūrybos.

Vokiečių muzikiniame žurnale „Piano News“ latvis V.Šimkus buvo pavadintas vienu ryškiausių jaunosios kartos pianistų. Jis taip pat yra ir kompozitorius, o mokėsi pas įžymų Latvijos kompozitorių Peterį Vaską. Kūrėją labiausiai įkvepia A.Skriabino, S.Prokofievo ir M.Ravelio muzika. Įdomu, kad V.Šimkus turi lietuviškų šaknų. „25 proc. lietuvis su 100 proc. lietuviška pavarde“, – taip savo lietuviškumą apibrėžė pats atlikėjas. V.Šimkaus senelis buvo lietuvis, kuris persikėlė į Liepoją Antrojo pasaulinio karo metais.

Galinga įtaiga pakelia dvasią

Koncerte bus pristatytas ir A.Malcio opusas „Concerto grosso“ dviem violončelėms ir styginių orkestrui. Apie savo kūrybą jis yra sakęs: „Klausytojai mano muzikoje turi jausti tam tikrą kultūrinę terpę, kultūrinį lauką, suvokti muzikinių ženklų, akcentų bendrumus. Jie neturėtų jų gluminti, kad kažko nežino, nesuprato, ar įpareigoti apsimesti – jei nesuprantu, tai turbūt ir bus menas...“ Kūrinio solo partijas grieš M.Bačkus ir G.Pyšniakas.

Atliekant Estijos muzikos simboliu tapusio A.Parto kūrinį „Te Deum“, prie klaipėdiečių orkestro prisijungs ir šiauliečių choras „Polifonija“, vadovaujamas Tomo Ambrozaičio. Šis kolektyvas yra vienas žinomiausių Lietuvos profesionalių chorų, gyvuojantis jau daugiau nei keturis dešimtmečius.

Dirigentas prof. Saulius Sondeckis, kuris yra daug kartų atlikęs A.Parto „Te Deum“ (taip pat ir Klaipėdos koncertų salėje) yra sakęs: „A.Parto kūryba atvėrė man naujas, anksčiau negirdėtos meditatyvios muzikos erdves. Jos ramybė, galinga įtaiga pakelia dvasią į nepatirtas džiaugsmo dausas. Man teko didelė laimė artimai pažinti kompozitorių, aktyviai dalyvauti jo naujų kūrinių gimimo procese.“

Sieja kūrybinė partnerystė

Visą baltiškąją programą diriguos pripažintas estų dirigentas A.Mustonenas, savo plačia koncertine veikla nuolat tiesiantis tiltus ne tik tarp Baltijos valstybių, bet ir tarp skirtingų tautų visame pasaulyje. Pastaraisiais dešimtmečiais A.Mustonenas ypač išgarsėjo tarptautinėse scenose kaip dirigentas, pasižymintis stipria charizma ir užkrečiama energija. Vidinės energijos užtaisas patraukia ir įkvepia tiek jo kolegas, tiek publiką, o muzikinis rezultatas niekada nepalieka abejingų. Kaip dirigentas A.Mustonenas bendradarbiavo su daugeliu svarbių kolektyvų, o su Klaipėdos kameriniu orkestru jį sieja ilgametė kūrybinė partnerystė.

Šiais metais Baltijos valstybės intensyviai bendradarbiauja įgyvendindamos įvairiausias kultūrines idėjas, vienos kitas sveikina ne tik skambiais žodžiais, bet ir dėmesiu rengiant koncertinius planus. Lietuva, Latvija ir Estija savo jubiliejams paruošė unikalias nacionalines programas, tačiau nepamiršo, kad labai svarbus tautų laisvės variklis buvo, yra ir bus mūsų tautų bendrumas. Koncertas „Baltijos giesmė“ – vienas šios bendros šventės vaisių.

Švenčiant Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmetį, derėtų nepamiršti, kad tais pačiais metais ir Latvija bei Estija pasuko šiuo atsakingu keliu. Koncertas „Baltijos giesmė“ kviečia kartu tuo džiaugtis ir kurti nepamirštamą muzikos vakarą. Festivalio atidarymo koncertas – kovo 29 d. 18.30 val. Klaipėdos koncertų salėje.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra