Klaipėdos dramos teatras kitą savaitę – birželio 18 ir 19 d. 18 val. Klaipėdos žvejų rūmų teatro salėje rodys paskutiniąją šio sezono premjerą – spektaklį pagal Marguerite Duras (1914–1996) pjesę „Savanos įlanka“.

Dviejų damų jubiliejams

Pjesę iš prancūzų kalbos išvertė Akvilė Melkūnaitė, spektaklį režisuoja Sigutis Jačėnas, o jame vaidins Klaipėdos dramos teatro aktoriai Nijolė Sabulytė, Sigutė Gaudušytė ir Linas Lukošius. Spektaklis skiriamas Teatro metams ir dviejų damų – prancūzų rašytojos M.Duras ir lietuvių aktorės N.Sabulytės – jubiliejams.

Šiemet visas pasaulis mini „naujojo romano“ krypties atstovės, dramaturgės, scenaristės ir kino režisierės M.Duras gimimo 100-metį. Dramos teatro literatūrinės dalies vedėjo rašytojo Gintaro Grajausko teigimu, išskirtinė M.Duras biografija, milžiniškas intelektualinis potencialas, nežabota aistra ir atvirumas, iš knygos į knygą keliaujanti meilės ir mirties poetika – nieko nuostabaus, kad apie šią moterį tebekalba literatūros tyrinėtojai, kino kritikai, jos kūrinių skaitytojai. Ji iš tų, kuriems galima pritaikyti daugybę epitetų, neretai net prieštaraujančių vienas kitam. Arba apsiriboti vieninteliu – M.Duras yra legendinė.

Pjesę „Savanos įlanka“ M.Duras rašė bei Paryžiaus „Rond-Point“ teatre režisavo beveik tuo pačiu metu, kaip ir garsųjį savo romaną „Meilužis“, kuris vėliau buvo ekranizuotas. Tad nenuostabu, kad kūrinių tematika artima.

Svarbiausios temos – meilė, aistra, mirtis. Temos, kurias pati Marguerite skausmingai jautė ir liudijo visu savo gyvenimu.

Ji kūrė realybę

M.Duras rašymo stilius novatoriškas. Tačiau priešingai nei kiti avangardinės krypties atstovai ji nesidomėjo abstrakčia literatūros teorija, jai terūpėjo pačių žodžių galia, prisiminimai, užmarštis ir jausmai. Daugelio rašytojos kūrinių dialogų sakiniai yra tarsi nepilni – pagrįsti lengvai nuspėjamų žodžių kalboje praleidimu. Užuot aprašinėdama įvykius, ji susikoncentravo į veikėjų vidinius išgyvenimus. Meilė M.Duras kūryboje suprantama kaip išsigelbėjimas nuo betikslio gyvenimo rutinos.

Prancūzų rašytojas ir žurnalistas Jeanas Francois Josselinas 1998 m. savo straipsnį savaitraštyje „Le nouvel observateur“ , pavadintą „Visa tiesa apie Duras“, baigė taip: „Ar ji buvo didi rašytoja? Tiksliau būtų sakyti – ji buvo absoliuti rašytoja. Nes Duras godžiai rijo ir vertė visa, save ir kitus, medžiaga savo kūriniams, vėl ir vėl kartodama kai kuriuos ją persekiojusius motyvus. Ji neiškraipė realybės, o ją kūrė. Greičiau fantazuotoja nei apgavikė. Nevikri ir patyrusi, žiauri ir švelni. Paradoksali – pernelyg. Beje, ji niekam nežinojo saiko. Galima tik mylėti – arba neapkęsti – šią provokuojamai akiplėšišką mažytę, besisukančią pačią su savimi vienišo valso sūkuryje. Ar buvo ji literatūros grandė? Geriau pasakyčiau taip: ji buvo mūsų literatūros Piaf ir, panašiai kaip ir ji, be perstojo dainavo apie meilę“.

Ant jūros kranto

„Žmogaus gyvenimas – ši akimirka. Tai, kas buvo, – prisiminimas, o kas bus, – fantazijos, – kalbėjo spektaklio „Savanos įlanka“ režisierius S.Jačėnas. – Pjesė – kurortiniu pavadinimu... Įlankos pakrantėje nusižudė moteris... Ten susitinka jos motina ir duktė... Motina aktorė ne viską nori prisiminti, nes gal ne viskam randa pateisinimų. O duktė nori viską žinoti apie savo pradžią. Jai tai labai svarbu. Siužetas sunkiai nuspėjamas, nes tai yra M.Duras. Mes leidome sau pafantazuoti, įvedėme trečiąjį veikėją – vyrą. Ir siekiame teatru atrakinti paslaptį, sąžinės kodą. Teatro kalba ir vyksta meilės restauracija. Spektakliu vedame prie minties, kad meilė nepaklusni laikui. Žiūrovams turėtų būti įdomu, nes visi mažiau ar daugiau mylėjo, trokšta meilės. Tai istorija apie teatro aktorę, mylinčios moters aistrą, skausmą, mirtį, netektis ir kaltę... Publiką pasitiksime bangų mūša. Jūra svarbi šiai pjesei. Nes būtent pajūryje ieškome prisiminimų, meilės ir pasiteisinimų. Kartais randam.“

S.Jačėnas pasakojo, kad artėjant aktorės N.Sabulytės jubiliejui ieškojo pjesės būtent jai. Šią pasiūlė vertėja. Klaipėdos dramos teatre tai bus pirmasis S.Jačėno pastatymas.

N.Sabulytė, scenoje sukūrusi bene 100 vaidmenų, tvirtino, kad tokio spektaklio dar neturėjusi: „Pjesė – keista... Perskaičiau ją ir sunerimau – ką čia reikės vaidinti?.. Nes tai – pjesė pjesėje, pasakojimas – pasakojime. Dabar galvoju, kad šis bus vienas įdomiausių mano vaidmenų. Jame telpa viskas. O „Savanos įlankos“ istorija gali nutikti kiekviename mieste ant jūros kranto. Ir tai mums taip brangu!..“