Pianistas ir orkestras

L. Geniušas – plataus kūrybinio akiračio menininkas. Būdamas nepaprastai smalsus, jis su dideliu užsidegimu imasi šiuolaikinės klasikos kūrinių. Pianistas puikiai pažįstamas Klaipėdos publikai – daugelį metų ji stebi jo pasirodymus svariuose tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ir džiaugiasi kiekvienu jo apsilankymu uostamiestyje. Sukaupti svarūs laimėjimai svarbiuose F. Chopino ir P. Čaikovskio tarptautiniuose konkursuose įtraukė pianistą į pasaulyje geidžiamų atlikėjų elitą. „Toks mano likimas – gimti šeimoje, kurios 80 proc. kelių kartų narių yra muzikantai. Sunku buvo priešintis tokiam lemties balsui“, – sakė L. Geniušas, paklaustas, kodėl pasirinko muziko kelią.

Šiame koncerte L. Geniušas pasirodys su vienu brandžiausių Lietuvos muzikos kolektyvų. Modesto Pitrėno vadovaujamo Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro interpretacinį braižą daug metų formavo dabartinis orkestro garbės dirigentas Juozas Domarkas. Orkestras kasmet surengia maždaug 50 koncertų Lietuvoje, dažnai gastroliuoja užsienyje. Jam yra dirigavę istorinės asmenybės ir pasaulinio garso batutos meistrai, o sukauptame repertuare – tiek praėjusių epochų oratorinio bei simfoninio žanro kūriniai, tiek moderni šiuolaikinė muzika, kurios kontekste išsiskiria solidžios lietuvių kompozitorių partitūros.

Zalcburgo aidas

Prie dirigento pulto stos antrasis LNSO dirigentas R. Šervenikas. Su šiuo orkestru jis dirba nuo 1993 m. R. Šervenikas ypač vertinamas už aktyvią ir įvairialypę kūrybinę raišką – lietuvių kompozitorių simfoninių kūrinių premjeras bei įtaigias ir brandžias šiuolaikinės ir klasikinės muzikos interpretacijas. Maestro repertuare lygiai dėmesio skiriama operos, baleto ir simfoninės muzikos partitūroms, o ypatingą vietą užima šiuolaikiniai opusai. Intensyvi kūrybinė R. Šerveniko veikla įvertinta aukščiausiu Lietuvos apdovanojimu – Nacionaline kultūros ir meno premija.

Šįkart L. Geniušas su orkestru atliks garsaus lenkų kompozitoriaus Witoldo Lutosławskio Koncertą fortepijonui ir orkestrui – vieną žymiausių šio žanro kūrinių XX a. muzikos istorijoje. Zalcburgo festivalio užsakymu atsiradęs kūrinys sužavėjo tiek muzikantus, tiek kritikus. Vienas pianistas teigė, kad kompozitorius, pats puikiai skambinantis fortepijonu, greičiausiai parašė kūrinį, kurį ir pačiam būtų malonu groti. Beje, L. Geniušas šiemet rugpjūtį koncertavo Zalcburgo festivalyje, kuris laikomas vienu prestižiškiausių Europos muzikos festivalių.

Pianistas L. Geniušas. / Asmeninio archyvo nuotr.

Uostamiestyje dar neatliktos

Taip pat Klaipėdoje iki šiol dar nebuvo atlikta Vytauto Bacevičiaus „Kosminė simfonija“. Šis kompozitorius ir pianistas buvo viena įdomiausių XX a. vidurio Lietuvos muzikos asmenybių, aukštai vertinamas ir užsienyje. 1939 m. koncertuodamas Pietų Amerikoje, V. Bacevičius sužinojo, kad Europoje prasidėjo Antrasis pasaulinis karas ir daugiau į Lietuvą nebegrįžo. Apsigyvenęs Niujorke, jis surengė 500 koncertų, grojo garsiausiose JAV salėse.

Kompozitoriaus pasaulis, persmelktas ekspresionistinės pasaulėjautos, kartu įsiterpia ir į konstrukcinių muzikos galimybių ieškotojų gretas. Rytų filosofijos ir estetikos paveiktas V. Bacevičius iškėlė kosminės muzikos idėją, kurios atspindžių esama jo „Kosminėje simfonijoje“.

Suomis Einojuhani Rautavaara savo kūryboje, daugiausia vėlyvojoje, moderniuosius elementus derino su romantiškuoju misticizmu. Pirmą kartą Klaipėdoje skambėsianti jo simfonija „Šviesos angelas“ kompozitoriui atnešė tarptautinį pripažinimą. Entuziastingi kritikai palygino jį su kitu garsiu suomių autoriumi Jeanu Sibeliumi. „Mano įsitikinimu, muzika yra didi, jeigu tam tikrą akimirką klausytojai pajunta amžinybės blykstelėjimą pro laiko langą“, – teigė E. Rautavaara.

Koncerto pradžia – 18.30 val.