Šiandien uostamiestyje su dienraščiu „Klaipėda“ pasirodė gegužės „Durys“ – mėnesinio kultūros ir meno žurnalo penktasis šių metų numeris. 64 puslapių, spalvotas, gausiai iliustruotas „Klaipėdos“ laikraščio leidinys, pernai – 20-aisiais leidimo metais tapęs žurnalu, toliau įdėmiai fiksuoja, tyrinėja, analizuoja ryškiausius uostamiesčio ir Klaipėdos krašto kultūros bei meno reiškinius.

Muzikinio peizažo dominantės

Gegužės numerį pradeda muzikologės prof. Daivos Kšanienės įspūdžiai iš seniausio Lietuvoje jubiliejinio XXXX festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“, kurio pirmuosius du koncertus dar balandžio „Duryse“ įvertino muzikologė Laima Sugintienė. O paskutinieji keturi festivalio koncertai, D.Kšanienės teigimu, „atitiko pačius aukščiausius muzikos meno kriterijus, atliepė klaipėdiečių šimtmečiais puoselėtą orkestrinės (simfoninės, kamerinės) muzikos pomėgį ir poreikį. Per kelis dešimtmečius festivalis išgrynino savo koncepciją, tikslus, aukštai iškėlė meninio reiklumo bei tobulumo kartelę ir tapo jau ne vietinio, o europinio lygio renginiu. Ne tik dėl atlikėjų iš įvairiausių šalių dalyvavimo, bet ir dėl meninio meistriškumo bei originalių, nepataikaujančių įprastam publikos skoniui programų naujumo“ (D.Kšanienė. Galinga jubiliejinio festivalio banga).

O L.Sugintienė gegužės „Duryse“ rašo dar apie tris muzikos sklidinus renginius. Ne apie tokius, kurie yra tradiciniai, turi stabilią poziciją koncertiniame sezone, kurių lauki, jiems ruošiesi... Šįkart – apie tris žydinčios gegužės koncertus – „Palaiminki mane“, „Draugai draugams“ ir „Itališkas koncertas II“, kurie, anot muzikologės, uostamiesčio „muzikinį peizažą papildė naujomis, netikėtomis spalvomis, visi trys pasižymėjo aiškia idėja ir puikiu jos įgyvendinimu“ (L.Sugintienė. Trys muzikiniai gegužės vakarai).

Ypatingi teatrų svečiai

Jovita Navickaitė kalbina svečią – vos prieš kelias savaites iš JAV į Klaipėdą atvykusį aktorių, režisierių, choreografą prof. Johną Staniuną. Lietuviškų šaknų turintis teatralas į Lietuvą atsivežė... stepo baltelius ir lėlė-vienuolę – sako, kad be jų, kaip be rankų. Visą gegužę praleisiantis savo senelių tėvynėje menininkas Klaipėdos muzikiniame teatre stato vienuolių gyvenimo parodiją – muzikinę komediją „Šounuolynas“ (J.Navickaitė. J.Staniunas: ketvirtos sienos nėra).

Klaipėdoje vykusio 8-ojo tarptautinio lėlių teatro festivalio „Karakumų asilėlis” pėdomis veda ir savo įžvalgomis dalijasi teatrologė Jūratė Grigaitienė, pasakodama apie jame rodytus lietuvių, lenkų, ispanų ir prancūzų devynis lėlių spektaklius visai šeimai ir tik suaugusiesiems (J.Grigaitienė. „Karakumų asilėlio“ pėdomis).

Trumpametražio kino olimpe

Kinui skirtuose žurnalo puslapiuose Aivaras Dočkus šiuosyk rašo apie balandžio pabaigoje Lietuvos kino teatrų sales apskriejusius ir Klaipėdos kultūros fabrike rodytus penkis šių metų „Oskarams“ nominuotus trumpametražius vaidybinius filmus, tarp jų – ir išsvajotąją statulėlę laimėjusią juostą „Telefono skambutis“. „Tenka pripažinti, kad „Oskarams“ nominuotų trumpametražių vaidybinių filmų penketas smarkiai nuvylė, – neslepia kino kritikas. – Nė vienos istorijos, kuri ilgiau įstrigtų atmintyje, ir nė vieno be jokių išlygų stipraus darbo, tik atskiri pasisekę elementai. Įprasti vidutiniški „festivaliniai“ darbai. Profesionali, bet pilka kino rutina. „Oskarų“ kartelė turėtų būti iškelta žymiai aukščiau. Geroji žinia Lietuvos trumpametražio kino kūrėjams: tarptautinis pripažinimas ir apdovanojimai ne taip toli, kaip atrodo“ (A.Dočkus. „Oskarui“ nominuoti trumpi filmai – išskirtinis vidutiniškumas).

Veda po parodų sales

Užsukti į uostamiestyje įsikūrusią ir trečiąjį sezoną pradėjusią šiuolaikinio meno galeriją „Si:said“ intriguoja publikacija apie ten šį pavasarį eksponuotas klaipėdiečių menininkų Rolando Marčiaus ir Beno Šarkos parodas. Ši galerija itin atidi menininkams, gyvenantiems pajūryje, arba atvykusiems iš kurio kito „kranto“, ir jau pažįstamiems vietos publikai vienokia ar kitokia savo kūrybiškumo briauna (Augustinas Žemrieta. Mėlyno rojaus beieškant).

Kitu kampu į klaipėdietės rašytojos kūrybą „Duryse“ žvelgia Sondra Simanaitienė, dalydamasi įžvalgomis apie Nijolės Kliukaitės-Kepenienės pirmąją tapybos parodą „Iš ilgesio“, gegužę atidarytą uostamiesčio galerijoje  „M art“, ir ten pat pristatytą naują jos eilėraščių knygą vaikams. „N.Kliukaitės-Kepenienės kūryboje įtampos tarsi nėra. Arba ji lengvai suvaldoma. Tačiau, žvelgiant giliau, ryškėja egzistencinis vienišumas, iš kurio kyla ieškojimo įkarštis“, – pastebi teksto autorė (S.Simanaitienė. Vaizdo ir žodžio (ne)įtampa).

Danguolė Ruškienė dairosi po Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro Parodų rūmuose veikiančią fotomenininko Vito Luckaus (1943–1987) retrospektyvinę fotografijų parodą... „Politinė situacija, kurioje V.Luckus brendo kaip menininkas, nebuvo palanki originalioms, novatoriškoms idėjoms. Galbūt dėl šios priežasties, – svarsto menotyrininkė, – šiandien unikaliu tituluojamas menininko kūrybinis palikimas analizuojamas keliais aspektais. Pirmiausia, kaip svarbus Lietuvos moderniosios dailės ir fotografijos reiškinys, liudijantis naujus Lietuvos kultūros momentus, ir kaip talentingos asmenybės, subrandinusios aname laikmetyje neprigijusias idėjas, tragizmas“ (D.Ruškienė. V.Luckus: siūlau naują pasaulį).

Atradimai istorijos vingiuose

„Durų“ publikacijų ciklą, dedikuotą Mykolo Kleopo Oginskio metams, tęsia žurnalistė Daiva Janauskaitė, šiuosyk pasakodama apie uostamiestyje paminėtą M.K.Oginskio 250 metų sukaktį ir aktorę bei režisierę Virginiją Kochanskytę, dar prieš dešimtmetį parengusią programą apie M.K.Oginskį. Ruošdamasi ją atnaujinti kompozitoriaus bei valstybės veikėjo 250-ųjų gimimo metinių proga, kaip paaiškėjo, ji atrado daug naujo... (D.Janauskaitė. M.K.Oginskis: pamirštas ir atrastas).

Kitame D.Janauskaitės tekste, skirtame Etnografinių regionų metams, atsiveria 87-uosius metus einančios Kretingos rajono Šukės kaimo gyventojos Kaziemieros Kubiliūtės-Martinkienės laimingo gyvenimo paslaptis. Ši dainuojančioje šeimoje užaugusi ir pati tokią pat šeimą sukūrusi moteris tapo tikru atradimu folkloro profesionalams. Ilgą ir sudėtingą gyvenimą nugyvenusi moteris unikali tuo, kad yra išlaikiusi ypatingą, kuršiams būdingą dainavimo manierą. Balandį Klaipėdos etnokultūros centre pristatytas dviejų kompaktinių plokštelių rinkinys, į kurį sudėta senolės pateikta tautosaka – tarsi „zuikio pyragas“ mūsų vaikams ir vaikaičiams (D.Janauskaitė. Šukėje – žemaitiškų dainų lobynas).

Kultūros istorijos puslapiuose Jovita Saulėnienė skaitytojus lydi senojoje Klaipėdoje pamėgtais maršrutais – į Smiltynę, kviesdama pasižvalgyti po ją ir pasidomėti, kur čia ieškota sielai atgaivos. Juk Smiltynė – ne tik, poeto Fritzo Kudnigo žodžiais tariant, „ošiančių pušų apsuptas kurortas“, bet ir  istorinė bei literatūrinė vietovė (J.Saulėnienė. Pamėgtais maršrutais po senosios Klaipėdos apylinkes. Smiltynė).

...Ir literatūra šiandien

„Durys“ taip pat kviečia nors trumpai pažvelgti pro „Langą“ – ką klaipėdiečiai menininkai veikia už savojo miesto ribų? O jie vaidins lėlių teatrų festivalyje Kaune, savo dailės kūrinius eksponuoja Šiauliuose, skaitė poeziją Gruzijoje ir skynė laurus pianistų konkurse Italijoje.

Į žurnalą integruoti literatūriniai „Gintaro lašai“, kuriuos sudarinėja rašytojas Gintaras Grajauskas, prasideda Kristinos Sadauskienės interviu su klaipėdiečiu istoriku, kultūrologu, rašytoju, filosofu ir politikos analitiku Linu Poška, ką tik išleidusiu eseistikos rinktinę „Taikomieji raštai“ (K.Sadauskienė. L.Poška: virkdyti skaitytojus tiesiog nemandagu). Dainius Vanagas analizuoja naują Undinės Radzevičiūtės romaną „180“ (D.Vanagas. Plaukiojant su Undine). Čia pat galima paskaityti Artūro Valionio poezijos, Daniilo Charmso istoriją „Kaip aš sudorojau vieną kompaniją“, iš rusų kalbos išverstą Gintaro Grajausko, bei ištrauką iš Jimo Crace’o romano „Kontinentas“, iš anglų kalbos išverstą Jeronimo Brazaičio. Be to, skaitytojai turi galimybę įvertinti „Gintaro lašų“ jaunųjų kūrybos konkurso dalyvio Ernesto Noreikos eilėraščius.

„Durys“ įprastai išeina kiekvieno mėnesio paskutinį ketvirtadienį ir platinamos su tos dienos „Klaipėdos“ laikraščiu. Kitomis dienomis žurnalą galima įsigyti „Klaipėdos“ dienraščio redakcijos skyriuose. Be to, „Duris“ galima atskirai užsiprenumeruoti internetu www.kl.lt/prenumerata ir gauti į namus bet kurioje Lietuvos vietoje.