Vidurio amžiaus krizės vaisius. Taip dar spaustuvės dažais kvepiančią savo knygą juokais įvardijo juvelyrė Jurga Lago. Nors tokia rimta literatūrinių gebėjimų paraiška kai kuriems menininkės gerbėjams tapo nemaža staigmena, pati Jurga prisipažino, jog rašymas jai – tarsi toji sena ir nerūdijanti meilė.

Pranašiškas ženklas

"Ši knyga gimė, nes negalėjo negimti, tiesiog nepaleisdavo manęs, ji gyveno mano mintyse, privalėjau ištransliuoti tą informaciją", – prisipažino pašnekovė.

Pusiau rimtai, pusiau juokais pranašišku ženklu būtų galima pavadinti ir šios knygos užgimimą lydėjusį akibrokštą.

"Parašiau tris skyrius – o tai yra didelė apimtis, nes jie ilgi, ir staiga "užlūžo" kompiuteris – dingo absoliučiai visa informacija. Aišku, kopijos neturėjau. Kai kompiuterį nunešiau į taisyklą, išgirdau, kad tai žlugęs reikalas, bet esą meistrai vis tiek bandys kažką daryti. Visą savaitę laukiau ir sau pasakiau – jei jie išgelbės tekstą, rašysiu toliau, o jei ne – ką gi, viskas tuo ir pasibaigs, vadinasi, taip buvo lemta", – galiausiai laimingos atomazgos sulaukusią priešistorę prisiminė Jurga.

Šiandien belieka spėlioti, kaip apskritai būtų susiklostęs žinomos grafikės, juvelyrikos dizainerės kelias, jei prieš daugelį metų jai būtų pakakę daugiau užsispyrimo ir ryžto.

"Būdama 18 metų laimėjau respublikinį jaunųjų Lietuvos literatų konkursą, net gavau siuntimą stoti į žurnalistiką. Man pridėjo daug taškų, kuriuos būčiau gavusi konkurse ir, manau, tikrai būčiau įstojusi. Tačiau mama neleido, – su šypsena prisiminė Jurga. – Todėl žurnalistika man liko tokia svajonių profesija. Visada labai pavydėjau žurnalistams ir kitiems, kurie gali rašyti. Ir štai sulaukusi vidurio amžiaus krizės galėjau save tam tikra prasme realizuoti."

Reikėjo pribręsti

Vis dėlto rašymo neapleidusios menininkės mintys vis nuguldavo eilėraščių ir prozos eilutėse, iki galiausiai gimė knygos tekstas, kurį kūrėja ryžosi ištraukti "iš stalčiaus" ir pasidalyti su kitais.

"Matyt, jei turi ką pasakyti, vis tiek kažkada tai paviešinsi. Galbūt reikėjo kito žmogaus paskatinimo ar kažkokios situacijos. O gal tiesiog reikėjo išlaukti. Nes kol esi jaunas, gali pasakyti viena, o kai subręsti, daug kas atrodo kitaip", – svarstė menininkė.

Be to, kaip prisipažino Jurga, kaip perfekcionistė visada siekia geriausio rezultato, o tai kainuoja nemažai laiko.

"Knyga pradėta rašyti labai seniai, prieš penkerius metus. Gal būčiau parašiusi greičiau. Bet į kūrybą žiūriu labai atsakingai, gal net pernelyg preciziškai. Man tai nesibaigiantis procesas, galėjau ją tobulinti, šlifuoti dar penkerius metus, bet leidykloje man pasakė – viskas, pakaks, taip nedaroma", – kvatojo pašnekovė.

Jurga prisipažino, jog pirmaisiais jos vertintojais tapo vaikai, vėliau – šių draugai, tačiau svarbiausias buvo sutuoktinio Lino verdiktas.

"Mano vyras yra intelektualas, labai apsiskaitęs ir be galo kritiškas žmogus. Nors jis puikiai kalba lietuviškai, kaip užsieniečiui suprasti mūsų literatūrinę kalbą su visais jos niuansais nėra labai lengva. Tad išverčiau pirmąjį skyrių ir jį perskaitęs Lino pasakė – rašyk toliau", – prisiminė kūrėja.

Penkių sakinių egzaminas

Pašnekovė neneigė, jog jei nebūtų sulaukusi tokio sutuoktinio palaikymo ir patvirtinimo, kad eina teisingu keliu, vargu ar būtų toliau rašiusi.

"O banaliai pasakius, rašiau savo vaikams. Kai atėjusios su rankraščiu leidykloje manęs paklausė, kodėl rašau, pasakiau, kad rašiau savo sūnums. Ir tuomet sulaukiau: "O ne, tik ne tai!" Matyt, tokių mamyčių, kurios rašo savo vaikučiams, yra begalė, – prisiminusi juokėsi Jurga. – Leidykloje man pasakė, kad perskaitys penkis sakinius ir jei tekstas užkabins, rankraštį pasiliks. O kai paskaitė, pasakė – palikite."

Savo debiutinio kūrinio sutiktuvių autorė laukia ir su džiugesiu, ir su nerimu.

Istorinis fantastinis romanas "Lietaus žemė", kurį J.Lago rašė talkinant istorikui, plačiajai auditorijai bus pristatytas visai netrukus, šiemetės Vilniaus knygų mugės metu.

"Ši knyga skirta paaugliams – tos amžiaus kategorijos skaitytojams, kurių jau nepavadintum vaikais, kurie jau gali mąstyti savo galva ir kurie labai lengvai nepriima jiems peršamų tiesų. Jie yra prieštaraujantys, abejojantys ir labai kritiški. Tai sudėtinga auditorija, kuriai, beje, Lietuvoje mažai kas rašo. Kita vertus, jie galbūt šiek tiek panašūs ir mane pačią, apskritai į menininkus, kurie taip pat abejoja tuo, ką mato, linkę polemizuoti, maištauti", – pripažino pašnekovė.

Tikisi audringos reakcijos

Jurga neabejoja, jog knygą, kuri, beje, iliustruota pačios autorės, "suskaitys" ne tik paaugliai, bet ir jų tėvai.

"Jojoje kalbama apie tai, apie ką Lietuvoje neretai nemėgstama ir net vengiama kalbėti. Ir be jokių pagražinimų. Kad ir patyčių tema. Knygoje taip pat daug kalbama apie mūsų tarpusavio santykius, nesantarvę, nesugebėjimą sugyventi. Ši knyga parašyta tam, kad sulauktų reakcijos, kad kviestų diskusijai, skatintų mąstyti ir kalbėti vienus su kitais. Kartu galėčiau pavadinti ją veiksmo knyga, kurią skaityti turėtų būti nenuobodu, nes tie, kurią ją paima, paprastai nebepadeda", – patikino J.Lago.

Maža to, autorė neatmeta, kad jos kūrinys gali sulaukti didžiulio rezonanso.

"Man talkinęs pažįstamas teisininkas, kuris gerai nusimano autorinių teisių reikaluose, perskaitęs knygą pasakė, kad ji Lietuvoje gali būti uždrausta – panašių atvejų yra. Nes tema – labai polemiška, nemėgstama. Dabar laukiame, kokia bus reakcija. Tačiau nors tam tikras tikimybės procentas išlieka, tiesą sakant, nemanau, kad taip atsitiks", – šyptelėjo pašnekovė, neneigusi, kad kaip pradedančiajai rašytojai tai būtų puiki reklama.