Prisimins iškilias moteris

Lapkričio 29 d. nuo 10 val. Klaipėdos pilies muziejaus konferencijų salėje (Priešpilio g. 2) mokslininkai, muziejininkai, bibliotekininkai perskaitys devynis pranešimus.

Bus prisimintos Mažosios Lietuvos tautinio identiteto kūrimui ir puoselėjimui nusipelniusios moterys, kūrusios, dėvėjusios ir populiarinusios tautinį kostiumą. Tai Mažosios Lietuvos patriarcho Martyno Jankaus vyriausioji dukra Elzė Jankutė, iš Ragainės apskrities Balandžių kaimo kilusi veikli lietuvininkė Lidija Bajoraitė, kuri nesigėdijo savo lietuviškos kilmės, buvo aktyvi 1923 m. sukilėlių pagalbininkė, ir garsios Banaičių giminės palikuonė Eva Banaitytė-Koch.

Tautinio kostiumo išsaugojimui ypač nusipelnė vokiečių kilmės Šilokarčemos dvaro savininkas dr. Hugo Šojus, surinkęs unikalią aprangos kolekciją. Jis domėjosi lietuvininkų kalba, kultūra, papročiais, rinko tautosaką, buvo pirmojo muziejaus Klaipėdos krašte įkūrėjas.

Archeologė dr. R. Banytė-Rowell su klaipėdietiška Martos Druskus skarele. S. C. Rowell nuotr.

Apžvelgs tekstilės rinkinius

Visiems, kurie domisi tautinio kostiumo atkūrimu, reikšmingas informacijos lobynas atsiskleis pranešime apie Klaipėdos miesto ir krašto gyventojų aprangą bei puošnias detales memelenderių archyve.

Taip pat bus pristatyta etninė tradicija Kuršių nerijoje, kuršininkų kalbos ir kultūrų sąveikos atspindžiai Klaipėdos krašto kalbiniame pavelde, apžvelgti etnografinės tekstilės rinkiniai ne tik iš Lietuvos muziejų, bet ir iš Viduržemio jūros civilizacijų muziejaus Marselyje (MuCEM, Prancūzija).

Konferencijos programą Pilies muziejuje prasmingai užbaigs Liubov Svarnyk su ilgamečių tyrimų rezultatais apie ukrainiečių moterų marškinių siuvinėjimo tradiciją. Viešnios pranešimas bus perskaitytas iš Lvivo Klimentijaus Šeptickio architektūros ir buities muziejaus, transliuojamas „Zoom“ platformoje. Iš ukrainiečių kalbos jį išvers Julija Baranova.

Lietuvininkių pirštinės su įrašais „Klaipėdos atsiminimui“, „Sveikiname Prezedentą“. Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus archyvas. Organizatorių nuotr.

Atgis šeimų istorijos

Lapkričio 30-oji Mažosios Lietuvos istorijos muziejuje (Didžioji Vandens g. 2) skiriama pažinčiai su vietinių gyventojų šišioniškių kasdiene ir išeigine apranga. Pradžia – 10 val. Bus perskaityti aštuoni pranešimai, atsakyta į klausimą, ką vadiname pelkininkais, prisimintos Vabalų kaimo senbuvių Gerulių bei Sherkusų šeimų istorijos. Gausiai iliustruotuose pristatymuose pranešėjai aptars ypatingą pelkininkų pomėgį ir sugebėjimą puoštis. Jautrias stygas užgaus Rusnės žvejo etnografinės sodybos-muziejaus buvusios šeimininkės Martos Druskus gyvenimo istorija. Jos šeimoje vyravo vokiečių kalba, tačiau ji niekada nesigėdijo lietuvininkiškos tarmės.

Konferencijos dalyviai turės galimybę palyginti ir suprasti, kuo skiriasi Klaipėdos krašto tradiciniai išeiginiai drabužiai nuo kultūrinėse draugijose dalyvavusių lietuvininkių aprangos. O ketinantiems pasisiūti, išsiausti ir išsisiuvinėti Mažosios Lietuvos tautinį kostiumą verta išgirsti apie moterų kedelių (sijonų) spalvas, ypatingu būdu išgaunamus jų atspalvius, delmonų siuvinėjimo kryželiu variacijas.

Pakalnės k. merginos su rankdarbiais per Pirmąjį pasaulinį karą. R. Banytės-Rovell archyvo nuotr.

Pranešimus dviejų dienų konferencijoje skaitys doc. dr. Nijolė Strakauskaitė, Liudvika Burzdžiuvienė, Zita Genienė, Asta Bartkevičiūtė, dr. Miglė Lebednykaitė, Roza Šikšnienė, Viktorija Karalienė, dr. Dalia Kiseliūnaitė, Erika Nenartavičiūtė, Laima Virginija Mačėnienė, dr. Rasa Banytė-Rowell, doc. dr. Silva Pocytė, dr. Inga Nėnienė, Irena Šukytė-Ungaro, Ramunė Našlėnienė, dr. Aušra Kavaliauskienė.

„Alka“ kvies kartu padainuoti

Patirtinėje sesijoje muziejaus restauratorė atskleis tik jai žinomas paslaptis, kaip atpažinti gyvūno odą, iš kurios pasiūti ilgaauliai žvejo batai. Taip pat bus gyvai pristatomi audimo muziejiniu nytiniu skieteliu technologija išausti dainų ir giesmių tekstai, laiškai mylimiesiems. Juostelėse išaustas dainas kvies kartu padainuoti Klaipėdos etnokultūros centro ansamblis „Alka“ (vad. E. Šalkauskienė, J. Kavaliauskas).

Delmonas iš Priekulės r. Saugų ap. Petrelių k., siuvinėtas dvipusiu kryželiu. 1894 m. Lietuvos nacionalinio muziejaus archyvas. Organizatorių nuotr.

Konferenciją papildančioje parodoje „Prikelta atmintis: šimtmečio eksponatai“ pirmą kartą bus galima pamatyti beveik pusšimtį delmonų vienoje vietoje, lietuvininkių megztas pirštines su įrašais ir kitus retus eksponatus iš įvairių Lietuvos muziejų.

Dalyvauti nemokamoje konferencijoje gali visi pageidaujantys, o bendrojo ir neformalaus ugdymo istorijos, lietuvių kalbos ir literatūros, dailės, technologijų, muzikos mokytojai kviečiami registruotis www.semiplius.lt.

Detali konferencijos programa skelbiama Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus internetinėje svetainėje www.mlimuziejus.lt.