Pereiti į pagrindinį turinį

Klaipėdos dramos teatro premjeroje – neapolietiškos aistros

2016-03-18 07:17
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – neapolietiškos aistros
Klaipėdos dramos teatro premjeroje – neapolietiškos aistros / Vytauto Petriko nuotr.

Šį penktadienį Klaipėdos dramos teatro mažojoje scenoje – antroji šio sezono premjera. Italų dramaturgo Eduardo De Filippo komediją „Kalėdos Kupjelų namuose“ pastatė ilgametis teatro meno vadovas ir režisierius Povilas Gaidys.

Sodriai parašyta

Statomo veikalo pasirinkimą, anot režisieriaus P.Gaidžio, visada lemia turinys. E.De Filippo komedija „Kalėdos Kupjelų namuose“ atrodo esanti aktuali ir šiandien, nors parašyta prieškariu, ir autorius, kadaise buvęs labai populiarus visame pasaulyje, pastaruoju metu primirštas.

Spektaklio siužetas sukasi apie šeimos galvą Luką Kupjelą, o jis – paprastas neapolietis, nedidelės spaustuvės darbuotojas. Su jo šeima ne viskas gerai: žmona nuolat burba, sūnus – ne tik lepūnėlis, bet dar ir vagišius. Dukra, ištekėjusi už verslininko, įsimyli kitą ir žada su juo pabėgti. Po namus dar slankioja viskuo nepatenkintas Luko brolis, neturintis kur gyventi. Vis dėlto Lukui svarbiausia kasmet sumeistrauti Kalėdų prakartėlę. Joje telpa viso pasaulio grožis ir harmonija, tačiau tai rūpi tik pačiam Lukui.

„Šią komediją pavadinome lyrine. Ji labai aštri, sodriai parašyta, su itališku temperamentu ir grotesku, puikiai išrašytais personažais. Situacijos keičiasi viena po kitos, intriga tiesiog siautėja. Tačiau ši komedija – su liūdna pabaiga“, – atskleidė P.Gaidys.

Scenoje – visi mokiniai

Režisieriaus žodžiais, šios komedijos pagrindinė mintis –  tai Luko Kupjelo per visą jo gyvenimą išsaugotas vaikiškas naivumas, vaikiškas tikėjimas, troškimas, ir tai labai svarbu, nes paprastai laikui bėgant žmonės sumaterialėja, įsivelia į intrigas, politinius žaidimus. O tik tokie naivuoliai, geri, dori žmonės, kaip Lukas, veda pasaulį į progresą. Jis kasmet su didžiausia meile daro prakartėlę, kuri simbolizuoja ramybę ir darną šeimoje, ir nemato, kas bjauraus darosi aplink. Vis dėlto vieną dieną Luko pasaulis griūva, ir toji griūtis jį sunaikina.

Spektaklio scenografiją ir kostiumus sukūrė dailininkas Artūras Šimonis, muziką – kompozitorius Jonas Jurkūnas. Vaidina aktoriai Vaidas Jočys, Renata Idzelytė, Donatas Švirėnas, Sigutė Gaudušytė, Edvardas Brazys, Liudas Vyšniauskas, Jonas Naujokas, Arnoldas Eisimantas, Kazimieras Žvinklys, Lina Krušnaitė, Alina Mikitavičiūtė, Česlovas Judeikis, Vida Kojelytė, Simona Šakinytė, Linas Lukošius.

„Gal čia jau ir paskutinis mano spektaklis, todėl pakviečiau vaidinti visus savo mokinius“, – sakė režisierius, Klaipėdos universitete  išugdęs tris aktorių kursus ir šiuo metu dirbantis su ketvirtuoju.

Parodys salės galimybes

Scenografą A.Šimonį režisierius taip pat pasikvietė neatsitiktinai – jiedu drauge yra pastatę ne vieną spektaklį. „Kartais mudviem kyla ir principinių ginčų, tačiau visada randame kompromisą. A.Šimonis labai produktyvus ir pareigingas dailininkas, su juo dirbti ramu. Žinau, kad viskas bus laiku padaryta. O šįsyk norėjome panaudoti mažosios teatro salės technines galimybes, erdves, nes ši salė originali, todėl spektaklio scenografija siekėme sukurti itališką atmosferą. Italai kažkaip sugeba nuo namo iki namo ištiesti virves ir sukabinti savo skalbinius. Tai ir pas mus – kažkas panašaus, dar ten ir kaimynai atsirado su savo pietietišku temperamentu bei alasu, o finale tie skalbiniai tampa ekranais vaizdo projekcijai“, – sumanymą nupasakojo P.Gaidys.

Perteiks felinišką atmosferą

Pagrindinio personažo Luko Kupjelo žmonos Končetos vaidmenį sukūrė R.Izdelytė. Aktorė pripažino, kad su režisieriumi P.Gaidžiu teko dirbti tik spektaklyje „Oskaras ir ponia Rožė“, vėliau buvo ilga pauzė ir dabar mokytojas vėl ją pakvietė. „Buvo įdomu galvoti, kurti, dirbti. Buvo įdomu ir knygas paskaityti, ir F.Fellinio filmus pažiūrėti, juk pjesės autorius E. De Filippo su F.Felliniu buvo draugai, ir dramaturgo brolis yra vaidinęs F.Fellinio filmuose. Taigi spektaklyje siekėme perteikti to laikmečio manieras, atmosferą, itališką temperamentą. Jeigu žiūrovai įvertins, bus smagu“, – atviravo R.Idzelytė.

Apie Končetos vaidmenį aktorė kalbėjo, kad tai spalvingas personažas. Končeta yra visokia – ji ir pyksta ant savo vyro dėl jo darbų, dėl neryžtingumo, tačiau ir myli, myli visą šeimą, gina ją, kovoja dėl jos.

Nesivaržydami lieja emocijas

Režisierius P.Gaidys pagrindiniams vaidmenims pakvietė jaunesnius aktorius, nei pjesės autorius buvo numatęs. Taip pasielgė siekdamas ansamblio. R.Idzelytė juokavo, kad jaučiasi gerai, vaidindama vyresnio amžiaus moterį. „Man atėjus dirbti į Klaipėdos dramos teatrą visi pirmieji vaidmenys buvo vyresnio amžiaus moterys. G.Grajausko pjesėje „Mergaitė, kurios bijojo Dievas“ vaidinau senelę, tada turėjau mamos vaidmenį. Nežinau, ar čia yra kažkoks skirtumas. Vis dėlto tai yra teatras ir jame yra kažkoks sąlygiškumas. Juk čia tam tikras žaidimas“, – kalbėjo aktorė.

Luko Kupjelo dukters Ninučios vaidmenį sukūrė taip pat P.Gaidžio mokinė Sigutė Gaudušytė. Aktorė atviravo, kad įsimylėjo savo personažą, nors Ninučia negera duktė. Ji ištekėjo už verslininko, kurio nemyli. Įsimyli jaunuolį, su kuriuo nori pabėgti. Savo neviltį dėl nesėkmingos santuokos išlieja tėvų namuose išvartydama daiktus, rakandus, daužydama lėkštes. „Labai smagu tokiu būdu išlieti emocijas, realiame gyvenime savo namuose juk taip  nedaryčiau. Tačiau Ninučia sulaužo ir tėvo kalėdinę prakartėlę. Savo elgesiu ji priveda tėvą prie insulto. Žinoma, paskui labai gailisi ir išgyvena“, – apie savo naujausią vaidmenį pasakojo S.Gaudušytė.

Apie dramaturgą

Italų dramaturgas E.De Filippo (1900–1984) buvo aktorius, gabus režisierius, talentingas rašytojas, sukūręs 55 pjeses ir išgarsinęs neapolietišką teatrą toli už Italijos ribų.

Eduardo pirmąkart pasirodė scenoje, kai jam tebuvo ketveri. Vaikystę ir jaunystę jis praleido teatre – vaidindamas, mėgindamas rašyti nedideles pjeses. Kartu su juo vaidino sesuo ir brolis – su jais 1930 m. Eduardo įkūrė savo trupę „Komiškasis De Filippo teatras“. Savo pjesėse dramaturgas sugebėjo pratęsti itališkosios commedia dell'arte ir neapolietiškojo dialektinio teatro tradicijas. „Kalėdos Kupjelų namuose“ (1931), beje, ir parašytos Neapolio tarme – tai visiškai nesukliudė pjesei išgarsėti visoje Italijoje, o vėliau ir visoje Europoje.

Premjera „Kalėdos Kupjelų namuose“ – šiandien 18.30 val. Taip pat – kovo 22, 30 ir 31 d. Spektaklis rodomas Klaipėdos dramos teatro mažojoje salėje. Bilietai – po 15 Eur.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų