Penktadienį 17.00 val. Klaipėdos etnokultūros centro salėje (Daržų g. 10) bus giedami „Tradiciniai giedojimai. Giedame Marijai. Mojavos-gegužinės“. Dalyvaus Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“ (vad. Lilija Kerpienė). Renginį ves kunigas dr. Saulius Stumbra.

„Amžių bėgyje Marijos garbei ir šlovei buvo paaukota visa, ką gražiausio gamta ir žmogus sukūrė. Todėl ir tas metų laikas, kai gamta atbunda ir pasipuošia gražiausiais žiedais, negalėjo likti nepašvęstas.“ (J.V.)

Mojavų arba gegužinių kilmė labai sena, jau nuo V a. rasime bandymų gegužės mėnesį skirti Mergelės Marijos garbei. Pirmasis gegužę paskirti Marijai  sumanė Ispanijos karalius Alfonsas X (XIII a.). Italijoje šio pamaldumo pradininkais buvo šventieji Pilypas Nėris ir Karolis Boromėjus (XVI a.). Matydami, kaip pavasariui veikiant sukyla žmonių jausmai, sumanė juos sujungti aukštesniems tikslams. Eidami nuo savo oratorijos iki Didžiosios Marijos bazilikos Romoje linksmai giedodavo Marijos litaniją prijungdami giesmių.

Vėliau jų pavyzdžiu pasekė keli vienuolynai. Jau tada buvo nustatyta tvarka: gėlėmis puošiamas Marijos altorėlis, meldžiamasi. 1853 m. gegužinės pamaldos pradėtos vesti Lietuvoje, Seinų katedroje  (dabar Lenkijoje). Jų pradininku laikomas prel. Butkevičius.

Galima manyti, jog Žemaitijoje šios pamaldos atsirado anksčiau nei Vilniuje,  nes vysk. M. Valančius bičiuliavosi su minėtu prelatu, tuoj jas įvedė šiame krašte, o Vilniuje suskambo tik 1898 metais. Mojavų giesmė „Sveika, Marija, Motina Dievo“ yra kilusi iš Lenkijos, tačiau sulietuvinta ir prigijusi savitu pavidalu.

Dera pastebėti, jog šios giesmės daugiau neturi nei viena kita pasaulio šalis, ji giedama tik Lenkijoje ir Lietuvoje. Gegužinės labai populiarios, ypatingos, nes pasibaigus maldai pasklisdavo daina, sukdavosi rateliai.

Šiemet giesmes Marijai giedos Dovilų etninės kultūros centro folkloro ansamblis „Lažupis“, kurio dalyviai – gyvos žemaitiškos tarmės pateikėjai ir žemaitiško tradicinio giedojimo puoselėtojai.