Ar menas visada prašys išmaldos? Ar verslas visada privalės remti kultūrą? Ar čia galima rasti būdų, kaip užtikrinti lygiavertę bei abipusiai naudingą verslo ir kultūros partnerystę?

Į šiuos klausimus mėgina atsakyti Pietų Baltijos programos projekto „BCP – Verslo ir kultūros partnerystė“ dalyviai iš Rostoko, Greifsvaldo, Rietavo, Ščecino ir Klaipėdos.

Nelemties kartėlis

Verslo ir kultūros partnerystės projekto idėja kilo Rostoke. Ne paslaptis, kad kultūros ir meno darbuotojai gauna mažesnius atlyginimus palyginus su verslo įmonėmis. Tik atskiri kūrėjai sugeba susikurti verslą ir iš meno pelnyti deramas pajamas. Dauguma menininkų tenkinasi valstybės pašalpomis ir verslo parama. Jie dažnai tai priima kaip duotybę ir savo likimą. Kodėl menininkams dažnai trūksta verslumo, pasirūpinimo meno ir kultūros veiklos rinkodara ir verslo finansavimo bei planavimo reikalais, tai – neatsakytas klausimas. Gal jie stokoja tam laiko? Gal laiko verslą nepriimtina veikla? O gal nuolatinis lėšų trūkumas skatina jų kūrybą?

Visuomenėje nusistovėjo norma kultūrai prašyti neatlygintinos paramos iš verslo. To šaknys yra netoli nuo elgetystės, pasipelnymo, plėšikavimo ir kt. Valstybė susitaikė su tokia padėtimi, labdara įteisinta kaip išlaidų iš verslo įmonės pelno eilutė. Viešoji nuomonė yra tokia, kad neskiriantis lėšų labdarai verslininkas prastai atrodo.

Sutinka jis su tuo ar ne, bet verslininkas yra verčiamas jausti prievolę remti meno ir kultūros renginius. Taip, kartais mainais už suteiktą paramą verslininkas paprašo suteikti reklamos paslaugas, paviešinti įmonės vardą, logotipą ar paslaugas. Kai kada kultūra leidžia valstybės tarnautojams ir verslo valdytojams pasipuikuoti savo tuštybe po mecenato ir patrono iškaba.

Susidūrėme su tam tikra prievartos forma, kada vieni privalo prašyti neatlygintinos naudos, o kiti - ją atiduoti. Tokia padėtis netenkina nei vienų, nei kitų. Aukštos kūrybinės veiklos asmenybė – menininkas priverstas nuolat būti nemalonioje prašytojo pozoje, neturėdamas garantijų, kad neišgirs žeminančio neigiamo atsakymo. O jų būna daugiau nei teigiamų. Verslininkas jaučia nuolatinį kartėlį, kad ne visada gali skirti paramą ir piktinasi, kodėl jis tai turi daryti.

Vietoje prievartos – abipusė nauda ir orumas

Padorioje bendruomenėje, veikiant visuotiniams darbo mainams, nei elgetystės, nei labdaros neturi būti. Vietoje prievartos reikia išmokti kultūros ir verslo santykius grįsti abipuse nauda. Pirmas įspūdis buvo, kad kažkur neveikia valstybės savivaldos mechanizmas, neužtikrintos lygios galimybės kultūros ir verslo atstovams. Tačiau netrukus priėjome kur kas praktiškesnės išvados, jog įmanoma šalinti nusistovėjusius stereotipus paskatinus verslo ir kultūros bendradarbiavimą, padėjus protu ir širdimi susivokti, kad jis gali būti abipusiai naudingas ir praturtinantis.

Vietoje finansinės nelygybės ir rėkiančios atskirties reikia pakviesti verslininkus ir kultūros darbuotojus, menininkus prie vieno stalo, geranoriškai pažvelgti vieni kitiems į akis ir paklausti „Ką galėčiau padaryti, kad abu būtume vienodai turtingi ir orūs, kiekvienas dirbdami savo darbą?“.
Tokie verslo ir kultūros kontaktai buvo organizuoti Rostoke, Greifsvalde, Rietave ir Ščecine. Įsiminė „Mero pusryčiai“, kuriuose Rietavo meras Antanas Černeckis pakvietė bendradarbiauti šio unikalaus Žemaitijos rajono verslininkus ir kultūros darbuotojus. Sukluso ir vieni, ir kiti.
Sutiko, kad tai racionalu. Prasidėjo konkrečių abipusės naudos formų paieška.

Kultūra rūpinasi vietos savasties, tapatybės ir identiteto puoselėjimu. Kas esu aš? Kokios mano šaknys? Kaip aš ir mano gyvenimas, veikla, verslas susieti su vietos kultūra ir savastimi? Pasitaiko, kad visą gyvenimą praleidęs Klaipėdoje tūlas miestietis laiko save kitos šalies ir kultūros atstovu. Toks svetimas asmuo niekada nesieks puoselėti vietos kultūros, kurti meną ir grožį čia pat – savo kieme, gatvėje, mieste. Ar ne todėl Klaipėdoje pasigendame vietos identitetą įtvirtinančių parkų, skverų, fontanų, statulų, monumentų, poilsio zonų. Jeigu nenusilauši kojų ant beveidžio senamiesčio grindinio, tai kelionė Taikos prospekto išklypusiomis šaligatvio plytelėmis ir provėžuotu asfaltu iki pat miegamųjų rajonų neprimins unikalios Klaipėdos uostamiesčio vietos savasties.

Niekam nedaro pagarbos daugiabučių namų kiemuose išbujojusi šiukšliadėžių ir jų „tikrintojų“ kultūra. Žolynai dažnai paversti šunų tualetais ir neišvaizdžių automobilių parkavimo vietomis. Dar pasitaikančios vaikų žaidimų ir sporto aikštelių liekanos retai kada formuoja vaikų estetines nuostatas, nekalbant jau apie fizinį lavinimą ir užimtumą. Gaila, kad tokios kultūros paslaugas pasiūlo mūsų pačių išrinkta valdžia. Matyt, toks yra mūsų grožio supratimas, kad galime tenkintis neišvaizdžių kiemų ir šiukšliadėžių viešpatyste.

Praturtinkime vieni kitus

Sisteminis požiūris į sprendžiamą problemą padėjo sukurti visuminį verslo ir kultūros partnerystės darnaus vystymosi modelį. Atsietas verslo ir kultūros veiklas turi keisti vienijančios sąveikos formos, tinklai, asociacijos, renginiai, projektai ir t.t. Svarbu suteikti kuo daugiau informacijos verslo ir kultūros darbuotojams apie neišnaudotas galimybes, kultūros paslaugas verslui, verslo paslaugas kultūrai, bendrus renginius, panaudojant neribotą arsenalą šiuolaikinių informacijos priemonių bei formų. Tokį bendradarbiavimą verta plačiai viešinti, skatinti panaudojus tuo tikslu konkursus, prizus, apdovanojimus ir kitas pagerbimo formas.

Verslo ir kultūros sąveikos stereotipų laužymui turėtų pasitarnauti ruošiami partnerių regionuose keitimosi dovanomis renginiai. Švedai juos vadina „Julklapp“ ir prieš Kalėdas įteikia vieni kitiems vertingas dovanas. Tokios kultūros lietuviško pavadinimo dar neturime. Kviečiame pasiūlyti jo pavadinimą. Tai tarsi barteriniai mainai dovanų pavidale. Tačiau ir Klaipėdoje numatyta, kad kultūros darbuotojai padovanos verslininkams savo kūrinius, surengs įmonėse parodas, padės organizuoti renginius, kuriant verslo įvaizdį, spalvas, logotipus, eksterjerą, interjerą, praturtinant verslo renginius meninės išraiškos formomis, patars verslininkams vietos savasties pritaikymo versle klausimais ir kt.

Verslo atstovai padovanos kultūros darbuotojams savo gaminius, paslaugas, suteiks patalpas ir transportą renginiams, kuriant rinkodaros, verslo finansavimo sistemas ir t.t.

Trečioji verslo ir kultūros bendradarbiavimo pakopa yra modernių klasterių kūrimas miestų ir regionų mastu, kurių dalyviai - kultūros, meno ir verslo veikėjai įtvirtina horizontalius ryšius tam tikrų produktų ir paslaugų grandinėse. Klasteriai – tai lygių galimybių, orios ir daugiapusės partnerystės organizacijos, telkiančios taip pat ir mokslo bei valdžios institucijas efektyviai veiklai užtikrinti. Klasteriai – tai Europos verslo ateitis, kurioje neįmanoma apsieiti ir be grožį puoselėjančios kultūros bei meno dalyvavimo.

Grožio epidemija

Šiais laikais reta moteris ar vyras pamiršta pasigražinti išeidami iš namų, nesusitvarko savo būsto, aprėkauja savo vaikus, numeta šiukšlę apleistame kieme, sėda į neišvaizdų automobilį, ateina į apšiurusias darbovietės patalpas, dirba negražius darbus, po darbo daro tai, ko paskui nenori prisiminti. Kas gi skatina grožį mumyse ir aplinkui mus? Taip, savigarba, be kurios šiandien retas kuris gali gyventi. Kad mus gerbtų privalome gerai atrodyti ir sau, ir kitiems. Grožis padeda tai padaryti. Kad būtume gražūs viduje – darykime tik gerus darbus, mylėkime save. Kad būtume gražūs viduje turime nuolat gražinti savo išorę ir aplinką.

Grožis – gražus žmogus, graži asmenybė, estetiška aplinka, interjeras ir eksterjeras, gražus namas ir kiemas, graži gatvė ir kvartalas, gražus miestas, koncertas, spektaklis, skulptūra, meno kūrinių paroda. Yra labai praktiškos ir nemažai lėšų reikalaujančios vertybės. Kiekvienas mielai priimame grožį, vartojame meno produktus. Norėtume, kad mus visada suptų meniška ir graži aplinka.

Grožiui reikia subręsti. Alkanas ir ligotas retai susimąsto apie savo išvaizdą ir aplinką. Tik pasiekus tam tikrą materialinės gerovės lygį savigarba ir grožio poreikis tampa svarbūs. Labiau išsivysčiusios šalies žmonės ir jų gyvenamoji aplinka gražiau atrodo, nei mažiau prakutusios. Todėl grožio poreikis anksčiau ar vėliau ateina į kiekvieną kraštą. Žygis į kultūringą Europą padėjo atnešti į mūsų gyvenimą gražios aplinkos prekybos centrus, gražiai pateikiamas prekes, rūbus, automobilius.

Grožį daugina verslas. Rizikinga turėti reikalų su išoriškai netvarkingu asmeniu. Verslo patrauklumas didinamas grožio pagalba. Verslui reikia gražių pastatų, įspūdingo interjero, išsipusčiusių ir paslaugių darbuotojų. Pradėję verslą gali sau leisti įsigyti ir įsirengti gražius namus. ES padėjo sutvarkyti kelius, šaligatvius. Renovacija padeda pagražinti senųjų daugiabučių vidų ir aplinką.

Labiausiai apleisti yra valstybės išlaikomų įstaigų statiniai, vidus, na ir paslaugos. Po privačios mokymo įstaigos užėjus į valstybinės mokyklos patalpas, galima pasijausti laiku nukeliavus į 30-40 metų praeitį. Vėliausiai imame rūpintis niekam nepriklausančių viešųjų erdvių grožiu. Skulptūrų parkas ir atjauninta Mažvydo alėja nuo seno traukia savo susimastymo ramybe. Klaipėdos menininkų pagalba atvykusius į geležinkelio stotį pasitinka gatvės skulptūra „Atsisveikinimas“. Senamiesčio skersgatviuose malonu pasigrožėti žalvarinėmis statulėlėmis. Danės žiotyse palydi laivus ilgesingos figūrėlės. Prie gražių dalykų mielai paveiksluojamės.

Grožio epidemija plinta uostamiestyje. Į jo kūrimą įsitraukia vis daugiau miestiečių. Apsižvalgykime aplink save, darbo vietoje, savo kieme, gatvėje, parke, skvere, ar jų išvaizda telpa į grožio sampratą. Pradėkime nuo savęs, savo artimiausios aplinkos. Juk kiekviename kieme galime rasti vietos menui ir grožiui. Dėsninga, kad vis daugiau atsiranda namų bendrijų, kurių šviesios galvos imasi kurti grožį aplink, renovuoja pastatus, susitvarko aplinką, pasodina želdinius, gėlynus.

Belieka apgalvoti, o kokie meno elementai – skulptūros, fontanai, bareljefai ir kt. galėtų papuošti namus ir artimąją gyvenamąją aplinką. O gal daugiabučio namo kieme kokį vakarą gyventojus galėtų pradžiuginti kamerinio orkestro koncertas ar vaikų kūrybos grupės pasirodymas? Netoli laikas, kada menininkai rengs savo kūrinių parodas daugiabučiuose namuose ir jų kiemuose. Ne vartotojas turi eiti pas menininką, bet menininkas turi nešti grožį žmonėms. Kultūringesnės bendruomenės dažniau rengia savo šventes, jubiliejus čia pat, kur gyvena. Ir tada Klaipėdoje neliks apleistų niekieno erdvių. Ir mes, ir miestas tapsime gražesni.

Kurkime grožį kartu

Neverta laukti, kol „Grožis išgelbės pasaulį“(F. Dostojevskij). Reikia tai daryti patiems ir pradėti nuo savęs. Geriausias būdas patobulinti pasaulį yra tobulinti save. Kultūra yra vietos reiškinys. Kultūros paskirtis – puoselėti grožį konkrečiai – savyje ir artimoje aplinkoje.

„Žmoguje viskas turi būti gražu: ir veidas, ir drabužiai, ir siela, ir mintys” (A. Čechov).

Meno paskirtis – atkovoti iš chaoso tvarką, švarą, saugumą, išmintį, naujadarą, darnumą, harmoniją ir atsakingumą – grožį. Deja, ne kiekvienas turime profesionalių gebėjimų kurti grožį. Jo kūrimo galimybe ir gebėjimais disponuoja tam tikra žmonių grupė – menininkai. Tačiau neturime  pamiršti, kad menininkų sukurtą grožį vartojame visi. Kiekvienas esame grožio vartotojas. Deja, užsimokėti už jį ne visada galime ir norime.

Siekiant sudaryti galimybes kiekvienam asmeniui dalyvauti grožio kūrime, pasaulyje plinta masinio finansavimo (crowdfunding, angl.) praktika. Keturiuose projekto BCP miestuose Rostoke, Ščecine, Rietave ir Klaipėdoje pradėjo veikti kultūros ir meno finansavimo portalai, per kuriuos kiekvienas vietos savasties ir grožio prasmę suvokęs asmuo gali finansiškai prisidėti – paremti meno kūrėjų projektus ir idėjų įgyvendinimą, t.y. dalyvauti kuriant grožį čia, kur mes gyvename.

Klaipėdoje šis interneto portalas pavadintas „Menas kartu“ ir jis kviečia kurti grožį kartu – www.menaskartu.lt. Rietave toks meno puoselėjimo įrankis vadinasi „Veik Rietave“ – www.veikrietave.lt.  Kviečiame visus Klaipėdos ir Rietavo kultūros darbuotojus, menininkus, kūrėjus talpinti šiuose portaluose savo projektus, idėjas, kurioms reikalinga finansinė parama. Kiekvienas pageidaujantis dalyvauti šiame projekte asmuo, verslininkas, verslo įmonė ar kita institucija turės galimybę prisidėti lėšomis. Portaluose galima skelbti renginius, konkursus, kviesti bendradarbiauti ir kt. Portalų aplinka yra demokratiška ir vieša, galima nuolat stebėti, kaip menininkų projektai ir idėjos susilaukia paramos, kaip jos yra įgyvendinamos, kaip mes ir mūsų aplinka tampame gražesni.

Strateginės savivaldos institutas rengia naudojimosi portalu seminarą š.m. spalio 10 d. Registruotis – čia. Vietų skaičius ribotas.