„Toska“, „Bohema“, „Madam Baterflai“, „Turandot“ – neprilygstamos italų kompozitoriaus Giacomo Puccini operos, puošiančios didžiausių pasaulio operos teatrų repertuarus. Ryškiausiais jų fragmentais Kultūros dienos proga kitą savaitę turės galimybę mėgautis ir klaipėdiečiai.

Dviejų dalių koncertą „Auksiniai G.Puccini operų puslapiai“ Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre surengs solistai Loreta Ramelienė (sopranas), Aurimas Raulinavičius (tenoras) ir Mindaugas Rojus (baritonas). Renginį ves jo iniciatorius maestro Eduardas Kaniava. Prie teatro orkestro vairo tą vakarą stos net du dirigentai – Dainius Pavilionis ir Karolis Variakojis.

Per meilę, gėrį ir grožį

Tarptautinės kultūros dienos ištakos siekia 1935 m., kai balandžio 15 d. Vašingtone JAV prezidentas F.Rooseveltas ir 20-ies Lotynų Amerikos šalių atstovai pasirašė sutartį dėl meno, mokslo įstaigų ir istorinių paminklų išsaugojimo karo atveju. Vadinamasis Nikolajaus Rericho paktas buvo pirmasis tokio pobūdžio tarptautinis susitarimas, jį pasirašiusioms šalims galiojantis iki šiol. Šio pakto pagrindais rėmėsi ir 1945 m. sukurta UNESCO organizacija.

Žymus vokiečių kilmės rusų menininkas, mokslininkas, garsus keliautojas, mistikas ir visuomenės veikėjas N.Rerichas pirmasis kultūrą aiškiai atskyrė nuo civilizacijos ir šią sąvoką išskaidė į daugybę filosofinių-idėjinių komponentų.

„Kultūra yra pagarba šviesai. Kultūra yra meilė žmogui. Kultūra yra gyvybės ir grožio derinys. Kultūra yra subtilūs ir didingi pasiekimai. Kultūra yra šviesos ginklas. Kultūra yra išgelbėjimas. Kultūra yra variklis. Kultūra yra širdis. Visas šias kultūros sampratas sujungę, atsidurtumėme pačiame klestėjimo, švietimo ir kūrybinio grožio sintezės centre“, – dėstė N.Rerichas praėjusio amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje. 

N.Rericho taikos per kultūrą idėją papildė Taikos vėliava – baltame fone esantys trys raudoni skrituliai, apjuosti raudonu žiedu, simbolizuojantys meilę, gėrį ir grožį. Tiesa, keičiantis laikmečiui Tarptautinė kultūros diena įgavo vis daugiau prasmių. 2006 m. Lietuvos Respublikos Seimui šią dieną įteisinus kaip atmintiną, Kultūros diena kasmet minima ir mūsų šalyje.

Aukštumos – pasiekiamos

Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre Tarptautinės kultūros dienos proga melomanai bus pamaloninti italų operos meistro G.Puccini muzika, kuri, pasak koncerto sumanytojo E.Kaniavos, puikiai atskleidžia bet kurio operos solisto profesines galimybes.

„G.Puccini muzika gali būti atliekama tomais. Šįkart mes prisiliesime tik prie auksinių jos puslapių. Koncerto klausytojams pristatysime tris jaunus ir labai talentingus Klaipėdos muzikinio teatro solistus, kurie tikrai yra pajėgūs susidoroti su šia sudėtinga muzikine medžiaga“, – intrigavo E.Kaniava.

Pasak renginio iniciatoriaus ir jo vedėjo, rasti šios ryškios ir sodrios koncertinės programos jungtis gana sudėtinga. Nors operų turinys koncerto metu nebus išsamiai atpasakojamas, maestro E.Kaniava žada publiką supažindinti su kiek platesniu jų sukūrimo kontekstu – juolab kad G.Puccini muzika koncerte skambės tik originalo, t.y. italų kalba.

Verčiant paskutiniuosius „Auksinių G.Puccini operų puslapius“, klausytojams parengta ir nedidelė staigmena. Garsioji Kalafo arija „Nessun dorma“ iš operos „Turandot“ skambės kiek kitaip nei įprasta.

Tiesa, didžiosios dalies publikos laukia ir nauja pažintis. G.Puccini operos „Bohema“ ištraukos bus patikėtos Lietuvos muzikos ir teatro akademijos simfoninio dirigavimo studentui, šiuolaikinės muzikos ansamblio „Sinestesis“ meno vadovui ir dirigentui K.Variakojui. Kitus Tarptautinei kultūros dienai skirtus „Auksinių G.Puccini operų puslapių“ fragmentus diriguos teatro orkestro vyriausiasis dirigentas D.Pavilionis.

Uostamiesčio Muzikinio teatro vokalo pedagogas E.Kaniava viliasi, jog šis koncertas atliks ir dar vieną svarbią  misiją – paskatins vienos iš dviejų garsiausių G.Puccini operų – „Toskos“ ar „Bohemos“ – atsiradimą teatro repertuare.
Sielos muzika

„G.Puccini buvo genialus kompozitorius, kiekvieną žmogaus jausmą sugebėjęs perteikti savo muzikoje. Šiandien, kai vis dažniau pasigirsta kalbos, jog operos žanru sudominti publiką sudėtinga, tokie koncertai, kaip šis, padeda ją pratinti prie rimtosios muzikos. Juk G.Puccini šedevrai negali palikti abejingų“, – įsitikinusi Klaipėdos muzikinio teatro sopranas L.Ramelienė.

Drauge su prof. E.Kaniava koncerto programą ruošusi kone pusmetį solistė prisipažino, jog sudėtingiausia jai buvo išskirti ryškiausias operų ištraukas – arijos viena už kitą gražesnės.

„Tai mano sielos kompozitorius – mano vidui, asmeniui ir balsui ypatingai artima muzika. G.Puccini operų dramaturgijoje ir jas atliekant sopranui tenka dramatinės partijos. Gal toks mano vidus – dainuodama šio kompozitoriaus kūrinius, juos labai gerai jaučiu. Belieka pasidžiaugti, jog maestro E.Kaniava sumanė tokį projektą, kuriame galime mėgautis atliekama muzika ir kartu tobulėti“, – džiaugėsi L.Ramelienė.

Tarp sostinės ir uostamiesčio

Klaipėdos muzikinio teatro solistui M.Rojui koncerto „Auksiniai G.Puccini operų puslapiai“ repeticijas pastaruosius keletą mėnesių teko derinti su darbu Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Ten šiuo metu jis dalyvauja tarptautiniame G.Rossini operos „Sevilijos kirpėjas“ pastatyme.

Šį savaitgalį sostinėje vyksiančiose spektaklio premjerose M.Rojus atliks Figaro vaidmenį. Ir nors šią partiją solistas ne kartą yra dainavęs Klaipėdoje, šįsyk jam teko grįžti prie originalios – itališkos libreto versijos bei įgyvendinti įvairias netikėtas iš San Francisko į Vilnių operą perkėlusių spektaklio statytojų užduotis.

„Italų kalba G.Puccini kūrinių koncerte Klaipėdoje dainuosiu arijas ir duetus, Vilniuje – savo partiją G.Rossini operoje. Abiem atvejais pastangų įdėjau daug, todėl tikiuosi, kad ir publika liks patenkinta“, – vylėsi M.Rojus.

Kalbėdamas apie garsiausių pasaulio operos meistrų muziką, solistas pabrėžė, jog būtent G.Puccini ir, žinoma, R.Wagnerio kūriniai reikalauja bene daugiausia profesinių įgūdžių ir pasiruošimo.

„Man „Auksiniai G.Puccini operų puslapiai“ – tai puiki proga prisiminti, ko mokiausi, grįžti prie klasikinės dainavimo sampratos bei prisiliesti prie išties nuostabios muzikos“, – sakė M.Rojus.

Džiaugsmas ir iššūkis

„Dainuoti G.Puccini – tai džiaugsmas ir kartu iššūkis. Kompozitorius puikiai žinojo dainininko balso ypatybes, mokėjo perteikti kraštutinio balso diapazono grožį. Šioje muzikoje yra nevaržomos laisvės skleistis dainininkui. Kita vertus, būtinas kontaktas su dirigentu, orkestru“, – mano Klaipėdos muzikinio teatro tenoras A.Raulinavičius.

Pasak solisto, G.Puccini muzikos koncerto programa – išties solidi. Jam pačiam scenoje teks atlikti šešias operų ištraukas, reikalaujančias ne tik didelio susikaupimo, puikios technikos bet ir nepriekaištingos fizinės formos.

„Yra kūrinių, kuriuos solistas gali atlikti ir sirgdamas – tačiau tai anaiptol negalioja G.Puccini muzikai. Profesiniu požiūriu su šiuo koncertu žengiame didelį žingsnį pirmyn. Repetuodami, atlikdami šią muziką, maksimaliai išplečiame savo balso galimybes“, – tvirtino A.Raulinavičius.

Apie kompozitorių

G.Puccini (1858–1924) laikomas vienu svarbiausių italų operos kompozitorių po G.Verdi. Į savo operas perkėlęs kasdienio gyvenimo personažus bei epizodus, G.Puccini tapo vienu ryškiausių verizmo krypties kompozitorių ir realizmo atstovų. Kūrybos zenitą jis pasiekė parašęs tris iš eilės populiariausias savo operas – „Bohemą“ (1896), „Toską“ (1900) bei „Madam Baterflai“ (1904).

Paskutiniuoju kūrybos periodu G.Puccini sukūrė operas „Mergelė iš Vakarų“ (1910), „Kregždutė“ (1917), operų triptiką – „Apsiaustas“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“ (1919). Įspūdingomis chorinėmis ir masinėmis scenomis apipinta G.Puccini opera „Turandot“ buvo baigta 1926 m., jau po kompozitoriaus mirties.

Koncerte „Auksiniai G.Puccini operų puslapiai“ balandžio 15 d. 18.30 val. Klaipėdos muzikiniame teatre skambės abejingų nepaliekantys G.Puccini operų „Bohema“, „Toska“, „Sesuo Andželika“, „Džanis Skikis“, „Madam Baterbflai“ bei „Turandot“ fragmentai. Bilietai – po 32 Lt.