Pereiti į pagrindinį turinį

Medinės pasakos – parodoje ir knygoje

2019-03-14 15:20
DMN inf.

Šį penktadienį 16.30 val. Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) vyks Mariaus Jonučio iliustruotos pasakų knygos „Karalaitė ant stiklo kalno. Dvylika gražiausių lietuvių stebuklinių pasakų ir dar viena“ bei parodos „Medinės pasakos“ pristatymas. Dalyvaus dailininkas M. Jonutis ir vienas iš knygos sudarytojų Gytis Vaškelis.

Kas atsitinka atrinkus svarbiausias lietuvių pasakas, jas perrašius šiuolaikiniams skaitytojams ir dar įspūdingai iliustravus? Sakytinę tautosaką apie du dešimtmečius tyrinėjanti mokslininkė Jūratė Šlekonytė, spalvingos medinės skulptūros meistras M. Jonutis ir rašytoja, nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatė Danutė Kalinauskaitė pristato būtent tokios partnerystės rezultatą – stebuklinių pasakų knygą „Karalaitė ant stiklo kalno“.

M. Jonutis visuomenėje jau pažįstamas iš savo žavių drožinių ir bareljefų. Šįkart jo medinės spalvotos skulptūrėlės apsigyveno knygoje kaip iliustracijos. „Man medis, kaip medžiaga darbui, nesvarbu – paveikslams, skulptūroms ar statyboms, visada labiausiai patiko. Manau, kad liaudies pasakoms, kurios dažniausiai yra kaimiškos, iliustruoti tinka medis ir drobė – kaip paprasčiausios, visada po ranka pasiekiamos medžiagos. Beje, didžioji dalis liaudies vaizduojamojo meno irgi yra iš medžio“, – sakė M. Jonutis.

Kaip atkreipė dėmesį knygos leidėjas ir sudarytojas G. Vaškelis, net viršelis ir priešlapiai – viskas buvo išdrožta, nuspalvinta, sumontuota ir sukomponuota paveiksluose, kurie virto leidinio iliustracijomis. Tuo metu žodžio meistrė D. Kalinauskaitė „skaptavo“ pasakų kalbą, kuria jos buvo užrašytos iš žmonių lūpų XIX a. pabaigoje. „Gaila, bet šitaip užrašytos gražiausios pasakos ir teliks storuose tautosakos rinkiniuose, laikmenose, o išleistos į gyvenimą šiandieniniams skaitytojams, ypač vaikams veikiausiai bus tikras rebusas. Be išsamių paaiškinimų ir žodyno jos net neperskaitomos. Galų gale atguls amžinojo poilsio lentynose. Kad jos nebūtų tik siauram specialistų, lituanistų rateliui, teko jas perrašyti visiems suprantama bendrine kalba. Kartu adaptuoti taip, kad nenukentėtų jų įstabumas, pasakojamos istorijos, stebuklo grožis, intonacijos gyvumas, išliktų nenukraujavusi kalba, nenuskurdintos senosios formos – karaliūčia, karaliūnaitis ir t. t.“, – aiškino D. Kalinauskaitė. Rašytoja pripažino, kad jai šis iššūkis buvo vienas sunkiausių, bet ir įdomiausių, pareikalavęs tikro kūrybiškumo.

Paroda veiks iki balandžio 6 d.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų