E. Adomaitienė paveiksluose atkūrė senojo lietuviško kaimo gyvenimą, juose atgijo valstietiškos sodybos vaizdai su jos gyventojais, vienur užsiėmusiais kasdieniais darbais, kitur – švenčiančiais vestuves, Užgavėnes. Jos paveikslams būdinga kompozicinė darna, kolorito jausmas, drauge – ir jautrus, vaikiškai nuoširdus išsipasakojimas. Beveik visų paveikslų jungiamasis elementas yra aplinkos vaizdas: žmonių gyvenimas, įvykiai vyksta gamtos fone, kuriame visada yra medžiai, krūmai, gėlės, žolės, debesys.

E. Adomaitienė gimė 1930 m. Vervedžių kaime tarp Papilės ir Akmenės. Ištekėjusi Elena išėjo gyventi į Akmenę. Kasdieniai darbai, vaikų auginimas, namo statyba – toks paprasto lietuvio, paprastos lietuvės moters gyvenimo kelias. Ir nežinia, kaip būtų susiklostęs jos gyvenimas, jei ne sūnaus Stasio pomėgis piešti ir jo mokslai Telšių dailės technikume. Sūnaus paraginta, moteris tapyti pradėjo kai jai buvo 53-eji, prieš pat pensiją. Sukūrė daugiau nei 100 darbų, buvo apdovanota Pauliaus Galaunės premija (1992 m.), Respublikine Adomo Varno premija (1992 m. ir 1996 m.), Kultūros ministerijos Valstybinė stipendija (2003 m.).

Stanislovas Adomaitis prisimena: „Patapius ant paletes likdavo dažų, o mama iš žemaitiško taupumo paimdavo tą likutį ir sutepdavo ant mano paveikslo, dažniausiai labai ne vietoje. Tai aš jai daviau kartoną, kad pati galėtų paišyti, ką nori. Mama mažai kalbėdavo, bet buvo labai darbšti. Aš tapyti pradėjau dešimt metų anksčiau už mamą, kai man tebuvo vienuolika metų. Mama paveikslus komponavo pagal save. Pradeda tapyt ir galvoja: aha, čia dar yra vietos, čia arkliuką nupaišysiu, žmonės turguje krepšiuose triušius laikydavo, tai ji tuose krepšiuose ausiukių išlindusių pripaišo. Visa ko būdavo, balaganais ji vadindavo. Ji dar prisiminė tuos turgus, o aš jau nebuvau jų matęs. Viską tapė iš atminties, iš prisiminimų. Kur atlaidai kokie, kur darbai.“

Sūnaus ir mamos tandemas – unikalus Lietuvos dailės fenomenas. Įvyko nuostabus dalykas: sūnus – profesionalus dailininkas sužadino mamos – paprastos moters kūrybinius polinkius, padėjo jai atsiskleisti ir tapti visaverte Lietuvos dailės atstove.

Ši Klaipėdos etnokultūros centre eksponuojama paroda žiūrovus nukels į jaukų lietuvišką kaimą, pilną džiugaus rūpesčio ir darbštumo. Tai pirmoji, po autorės iškeliavimo amžinybėn, išvažiuojamoji E. Adomaitienė tapybos darbų paroda. Visas kūrybinis palikimas saugomas Akmenos krašto muziejuje.

Parodą Klaipėdos etnokultūros centre (Daržų g. 10) galima apžiūrėti II–V nuo 10 iki 16 val.