Šmaikštu ir tikroviška

Kelionę po Lietuvą tęsianti, pilnas žiūrovų sales renkanti komedija su puikiai pažįstamomis televizijos ir teatro aktorėmis žiūrovų pageidavimu Klaipėdoje viešės jau antrą kartą. Aktorės žada pašėlusį ir iki ašarų juokingą spektaklį Klaipėdos koncertų salėje balandžio 13 d. 18 val.

„Aktoriui spektakliai – kaip vaikai“, – tvirtino žinoma aktorė A. Štukytė.

Jos scenos partnere pastatyme tapusi ryški teatro scenos atstovė V. Mockevičiūtė nedvejoja – vaidmuo šioje komedijoje ne tik šmaikštus, bet ir labai tikroviškas.

Aktorės patikino – visa tai, ką jos išgyvena realybėje, žiūrovams „Pašėlusių moterų išpažintyje“ perteikia su gera humoro doze. Jos su šypsena užsiminė, jog spektaklyje šiek tiek užsimenama ir apie tiek juoką, tiek pyktį keliančią saldainių popierėlių temą.

Girdi ir mato

„Ar mes iš tiesų girdime, kai kažkas spektaklio metu sumano pasivaišinti saldainiu ir mėgina išvynioti jį iš popierėlio? O! Patikėkite – ir dar kaip girdime“, – sutartinai tvirtino aktorės.

Jos girdi ir mobiliųjų telefonų skambesį, ir pastebi salėje vaikščiojančius žiūrovus, ir daugybę kitų dalykų.

„Ne tik girdime, bet ir matome! – juokėsi A. Štukytė. – Vyrai aktoriai visada pasidalija savo įspūdžiais apie pirmoje eilėje pamatytas dailias kojas. Mini sijonai juos tikrai trikdo!“

Dar studijuodama A.Štukytė pati patyrė „saldainio“ istoriją teatre.

„Žiūrėjome labai ilgą, gal aštuonių valandų spektaklį. Nuo įtampos įsisopėjo galvą, o scenoje kaip tik vyko triukšmingi dalykai. Prisiminiau rankinėje turinti šokoladinį saldainį, susiradau jį ir... tuo metu viskas nutilo. Taip ir palikau jį gulėti ant kelių. Nebeišlukštenau“, – šypsojosi aktorė.

Saldainio „vadavimo“ iš popierėlio procedūrą V. Mockevičiūtė taip pat yra stebėjusi iš arti. Greta salėje sėdėjusi močiutėlė tai darė kaip ir visi – lėtai, lėtai, galvodama, kad taip jos niekas neišgirs.

Visi norime to paties

Anot V. Mockevičiūtės, į trikdžius aktoriai dažniausiai nereaguoja, jei yra gerai pailsėję, o kontaktas su publika užsimezga išsyk.

„Nesusidūrusiems su teatru būna keista, kad mes pavargstame. O mes dar ir kaip pavargstame... Ir naktimis nemiegi, ir daug turi perskaityti, ir daug ką pergalvoti“, – atsiduso aktorė.

Abiejų teigimu, „Pašėlusių moterų išpažintis“ ir yra būtent apie tai. Tik į situaciją spektaklio kūrėjai pažvelgė taip, kad ją būtų galima lengvai perprasti bei pasikrauti teigiamos energijos.

„Spektaklyje įvyksta dviejų skirtingų pasaulių susitikimas, kuris atskleidžia, kad ir kokie būtume nepanašūs, vis tiek visi norime to paties – mylėti, sulaukti supratimo, būti mylimi ir išgirsti“, – sakė A. Štukytė.

Kas jas galėtų vienyti?

Pagal pjesės autoriaus Juliaus Paškevičiaus sumanymą pasakojimo herojės niekada nebuvo draugės. Ir net pažįstamos „iš matymo“ jos nebuvo. Tai, ką mėgsta viena, kita nė iš tolo į tai nežiūrėtų. Ir kas tokias moteris galėtų vienyti? Gal jas pasodinti prie bendro stalo ir mėgautis pašėlusiomis istorijomis, audringais barniais ir... dar kai kuo?

„Pašėlusių moterų išpažintis“ yra apie tai, kaip scenos prima Marija ruošiasi svarbiausiam savo gyvenimo vaidmeniui: susikaupimas, neregėti pratimai, užsidegimas ir nerimas... Atsakingą repeticiją nutraukia valytoja, kuriai būtina įsitikinti, kad teatro grindys – švarios ir pastate nieko neliko. Mėginimas užrakinti kūrybos mekos duris baigiasi stulbinamai – tokių istorijos vingių bei posūkių nesitikės net visko matę žiūrovai. Kai uždanga po spektaklio nusileidžia, pakyla kita. Ir prasideda tikrasis gyvenimas. Toks, į kurį visada norisi žvilgtelti bent akies krašteliu. Ir tai, ką pamatai, verta kiekvienos akimirkos.