Šiuo metu Klaipėdos kultūrų komunikacijų centro (KKKC) Parodų rūmuose (Didžioji Vandens g. 2) eksponuojamas Remigijaus Venckaus eksperimentinės fotografijos parodą „Amnezija. Kitos kartotinės vietos“, Rusijos medijų meno parodą „Lost in Transformation“ ir KKKC meno rezidentės Alicjos Rosé (Lenkija) iliustracijų parodą „Hiperborėja“ (angl. Hyperborea) galite aplankyti  ilgiau – iki vasario 1 d.

Dr. Remigijaus Venckaus parodoje „Amnezija. Kitos kartotinės vietos“ autorine technika sukurtose fotografijose kvestionuojama atmintis ir jai svarbus vietos fenomenas.

Parodoje pristatomai kūrinių kolekcijai įtaką darė autoriaus peržiūrėtas 15 metų kūrybos fotografijų archyvas bei septynerius metus trukusios Jacqueso Derrida filosofijos studijos.

Anot dr. R. Venckaus, „laikas atitolina atvaizdą nuo savosios vietos, iš kurios jis (atvaizdas) yra kilęs. Lieka trūkčiojantis ir pasikartojantis santykis, kuris vis labiau išsibarsto. Galiausiai pakartojimas pradeda kartoti tik pats save. […] Pasikartojimų tempas ir ritmas atvaizdą tarytum priartina prie mirties. T. y. atvaizdų kartojimasis – tai mirštančiojo konvulsijos, tai atminties ryškėjantys ir blėstantys šmėžavimai. Kai atvaizdas nebekartoja jokios aiškios vietos, įvykio, situacijos, objekto ar subjekto, tuomet lieka nuolatinis santykis su mirtimi. Tad šiuo atveju man vis labiau atrodo, kad pakartojimai, bet ne santykis su vieta, kuria atvaizdo reikšmę“.

Rusijos medijų meno parodos „Lost in Transformation“ vienos iš kuratorių Karinos Karajevos teigimu, „Rusijos medijų menas yra unikalus reiškinys: atrodo, jis neatsižvelgia į sukauptas vizualines žinias ir sąmoningai plėtojamas nenuosekliai. Tačiau šis neatitikimas yra pagrįstas menininko pasisakymo, gesto ir elgesio kintamumu. „Lost in Transformation“ – tarsi apie tai, kas yra ši sąmoninga „nežinojimo“ spraga. Medijų menininkai įsisavina medijų erdvę ir išleidžia ją kaip savito pobūdžio variaciją, repeticiją. Laikas čia transformuojasi į pauzės būseną ir išplėstą laiką, kuriame ritmas priklauso nuo tartum atsitiktinės detalės, o žaidimo aspektas apima paikiojimą – atitinkamą elgesio formą, kur laikinumas yra idealus dėl savo nuolatinio pasikartojimo“.

Parodos kuratoriai – Jevgenijus Umanskis ir Karina Karajeva. Organizatorius – Rusijos nacionalinio šiuolaikinio meno centro Baltijos filialas (Kaliningradas).

KKKC meno rezidentės Alicjos Rosé (Lenkija) parodos „Hiperborėja“ (angl. Hyperborea) iliustracijas įkvėpė ryšių su Klaipėda turinčių poetų kūryba. Kūrėja nagrinėjo Gintaro Grajausko, Rolando Rastausko ir Tomo Venclovos eilėraščius. A. Rosé daro prielaidą, kad senovės graikų trakais, arba hiperborėjais, vadinti mitiniai kraštų „anapus šiaurės vėjų“ gyventojai, minimi ir G. Grajausko poezijoje, faktiškai galėjo būti įsikūrę dabartinės Lietuvos teritorijoje.

„Kas, jei Odisėjas buvo atkeliavęs čia? Ir Frančeskas Gvardis vietoje Venecijos buvo atvykęs tapyti į Klaipėdą?“ – svarsto menininkė. Anot kūrėjos, rezidencijos metu ją įkvėpė aplinka, Kuršių nerijos kraštovaizdis ir bendra baltų istorija.

Parodos veiks iki 2015 m. vasario 1 dienos.