Klaipėdietei Raimondai Vaičiūtei dalyvavimas muzikiniame televizijos projekte „Lietuvos balsas“ suteikė neišdildomų įspūdžių – per trumpą laikotarpį mergina spėjo tapti Kastyčio Kerbedžio numylėtine, Ingos Valinskienės buvo pavadinta scenos karaliene ir palyginta su aktore Monica Bellucci.

Užgrūdino gyvenimas

Prieš savaitę po pirmojo pasirodymo tiesioginiame eteryje 26 m. vokalistė paliko Donato Montvydo komandą ir patį konkursą, tačiau tikino dėl to nesisielojanti. Raimonda teigė žinojusi, kad teks varžytis su stipriais konkurentais, todėl morališkai nusiteikė net ir blogiausiam scenarijui.

Raimondos iškritimo nesitikėjo ir patys projekto mokytojai, merginą pamaloninę aukščiausiais įvertinimais bei gražiausiais žodžiais. Dalyvei pritrūko tik šiek tiek žiūrovų balsų, o komisijos nariai net svarstė galimybę sugrąžinti įspūdį palikusią vokalistę.

Stiprybę ir tvirtą charakterį profesionaliai džiazo vokalistei padėjo išsiugdyti gyvenimo aplinkybės. Vos 13 metų iš gimtųjų Mažeikių į Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatoriją atvykti merginą paskatino vietos muzikos mokyklos pedagogė, patikinusi jos tėvus, jog uostamiestyje paauglė tikrai nepražus.

„Turbūt todėl, kad jaunas dienas praleidau gyvendama ne su tėvais, tapau labai savarankiška. Paaugliška kova už būvį padėjo tapti stipria, užsispyrusia ir žinančia, ko noriu. Buvau padauža, kuriai ir ligoninėse po muštynių tekdavo atsidurti. Tačiau įsisukusi į aplinką, kurioje buvo daug muzikos ir pozityvių žmonių, pradėjau keistis. Muzika mane pavergė ir įtraukė“, – apie gyvenimo uostamiestyje pradžią pasakojo Raimonda.

Tiesa, dainininkė abejoja, ar po to, ką teko patirti jai pačiai, išleistų atžalas į svetimą miestą. „Tik po kelerių metų sužinojau, ką mamai teko ištverti, kai išvykau į Klaipėdą, – košmarų sapnavimas, raminamieji. Man tuo metu dienos lėkė nepastebimai, o tėvai išsiskyrimą išgyveno sunkiai“, – kalbėjo pašnekovė.

Renkasi sunkumus

Pamažu Raimonda iš neklaužados mergaitės virto profesionalia džiazo dainininke – baigė vokalo studijas Klaipėdos universitete bei Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, dalyvavo daugybėje tarptautinių projektų, tapo įvairių konkursų nugalėtoja. Galiausiai ir pati kitus pradėjo mokyti vokalo subtilybių.

Rodos, skinami laurai džiazo muzikos srityje sunkiai suderinamas dalykas su projektu televizijoje. Raimonda šypteli, jog anksčiau niekada negalvojo dalyvauti jokiuose komerciniuose šou.
„Net tokios minties nebuvo. Tačiau pati dirbdama vokalo pedagoge iš aplinkinių žmonių girdėdavau kalbas, kad turėdama gerą balsą privalau jėgas išmėginti ne tik profesionalioje džiazo scenoje, bet ir leisti apie save sužinoti plačiajai visuomenei“, – kalbėjo mergina.

Klaipėdietė pasakojo, jog visada rinkdavosi sudėtingesnį kelią – pripažinimo ir įvertinimo siekė savo darbu ir produktu, kuriuo gali būti užtikrinta. Šios nuomonės ji nepakeitė ir dabar. Pašnekovė prisiminė, jog ankstesniais metais, stebėdama šou, susidarė įspūdį, kad „Lietuvos balsas“ – kokybiškas ir aukšto lygio konkursas, kuriame dėmesys koncertuojamas ne į pigius sceninius triukus, o atlikėjo vokalą.

„Tai mane sužavėjo. Matyt, kažkur giliai viduje snaudė mintis, jog toks iššūkis man būtų naudingas. Juo labiau kad koncertus ir muzikinius pasirodymus rengiau jau seniai, taigi parodyti klausytojams turėjau ką. Tačiau žmones reikia motyvuoti atrasti naujus atlikėjus. Juokaudama sakau, kad ne visi lietuviai išlips iš lovos, kad nueitų į tokių dainininkų kaip Vaidas Baumila, Donatas Montvydas ar Jazzu koncertus, o ką jau kalbėti apie mano“, – sakė vokalistė.

Gyvenime – didysis lūžis

Dar labiau patikėti savimi, suprasti, ko nori gyvenime, ir iš naujo sudėlioti vertybes bei prioritetus Raimondą paskatino nemaloni patirtis. Prieš ketverius metus profesionaliai vokalistei netikėtai dingo balsas. Net medikai negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Dabar mergina beveik pusę metų, praleistų nedainuojant, vertina kaip lemtingą gyvenimo posūkį.
„Anksčiau neteko susimąstyti, ką veikčiau be muzikos. Žemė slydo iš po kojų. Bet tai tapo priežastimi tapti tokia, kokia esu dabar. Pradėjau skaityti savišvietą ugdančias knygas, skyriau laiko sau, iš naujo įvertinau tai, ką turiu aplink save: tėvus, draugus. Nurimo protas. Pradėjau domėtis balso jogos technika, kurią, atgavusi balsą, įvaldžiau“, – sakė dainininkė, šį įvykį vertinanti kaip likimo dovaną.

Balsas atsirado taip pat netikėtai, kaip ir dingo. „Tiesiog vieną dieną atsikrenkščiau ir pajaučiau, kad vėl galiu kalbėti. Iš pradžių balsas, lyg ranka po lūžio, buvo silpnas. Tik po pusės metų trukusios reabilitacijos pradėjau dainuoti“, – kalbėjo klaipėdietė.

Dalijasi Dievo dovana

Raimondos požiūris tvirtas – į projektą „Lietuvos balsas“ ji nėjo dėl pigaus šou ir negalvojo, kad pasistaipiusi scenoje sulauks sėkmės. Priešingai, konkurse dalyvavo turėdama konkrečius tikslus ir suvokimą, ką nori pasakyti.

„Projekte „Lietuvos balsas“ pasirodžiau ne norėdama kažką gauti, o, atvirkščiai, duoti klausytojams. Turiu Dievo dovaną, kuria dalinuosi su žmonėmis. Pastebiu, jog dažnai mėgstame teisti kitus, sakydami, kad lietuviška muzika – bloga“, – kalbėjo pašnekovė.

Save vadinanti savo srities profesionale, Raimonda yra įsitikinusi, kad turi galią keisti aplinkinių požiūrį. „Tikiu, jog atsiradus daugiau asmenybių, kurios yra kompetentingos, muzikinė situacija Lietuvoje gali būti kitokia“, – sakė dainininkė.

Tokios mintys Raimondą aplankydavo, tačiau realios galimybės jėgas išmėginti „Lietuvos balse“ mergina nebuvo apsvarsčiusi.

Lėmė atsitiktinumai

Į projektą klaipėdietė papuolė visiškai netikėtai – vieną vakarą, naršydama internete, ji ekrane išvydo reklamą, kviečiančią pildyti anketą.

„Atmestinai ją užpildžiau, o vėliau net pamiršau, jog išsiunčiau. Gavusi atsakymą, kad esu kviečiama dalyvauti pirmojoje atrankoje, labai nustebau. Tada man, kaip vokalo pedagogei, „suveikė“ savisaugos instinktas – pasakiau, kad tikrai nedalyvausiu. Pabijojau, jog nepateksiu į kitą turą, ir teks raudonuoti prieš mokinius. Tačiau aplinkybės susiklostė kitaip. Atsitiktinai tą dieną turėjau būti Vilniuje. Pirmoji atranka pavyko puikiai“, – pasakojo vokalistė.

Vėliau mergina gavo laišką, siūlantį atvykti dar kartą. Dainininkė išvyko į planuotą kelionę užsienyje ir lyg tyčia Vilniuje buvo dieną prieš atranką. Apsisprendusi jėgas išbandyti ir antrą kartą, ji pateko į akląsias perklausas.

„Turbūt tuo momentu jau pradėjau jausti, kad reikėtų važiuoti, tačiau viską palikau atsitiktinumui. Situacija susiklostė taip, kad kaip tik prieš atranką turėjau vykti į Vilnių mokyti vokalo. Supratau, kad man tiesiog lemta dalyvauti konkurse. Sėkmingai pasirodžiau aklojoje perklausoje ir sau pasakiau – rodysiu iniciatyvą ir dirbsiu, kiek galėsiu, kol teks palikti šou“, – teigė pašnekovė, pridūrusi, kad visos aplinkybės ją stūmė atsidurti laiku ir vietoje.

Privertė atsistoti publiką

Jau per akląsias perklausas mergina išgirdo daugybę komplimentų, o dvikovų metu I.Valinskienės pasakyta frazė, jog mergina scenoje pasižymi karališka laikysena ir turi visus duomenis, jog galėtų tapti scenos karaliene, sugraudino Raimondą.

„I.Valinskienė – ne tas žmogus, kuris švaistosi bereikšmiais žodžiais. Todėl iš jos išgirsti tokių komplimentų buvo nepaprasta. Ją laikau viena gražiausių ir charizmatiškiausių moterų Lietuvoje. O ką jau kalbėti apie jausmą, kai po kelių padainuotų Kastyčio Kerbedžio kūrinio „Nakty“ frazių visa publika atsistojo. Galvojau, kad apalpsiu“, – prisiminė mergina.
Pasak jos, labiausiai džiugino tai, kad komisija nekomentavo jos vokalinių galimybių, o ją pastebėjo kaip asmenybę. Raimonda sakė, jog kiekvieną dieną stengiasi nors šiek tiek „paaugti“: domisi įvairiais dalykais, skaito knygas.

„Juk dažnai pasitaiko atvejų, kai dainuoja dvi atlikėjos, o tik nuo vienos iš jų kūnu laksto šiurpas. Taip atsitinka todėl, kad žmogaus nėra tuščias“, – samprotavo pašnekovė.
Dar labiau Raimondą nustebino socialiniame tinkle gautas Kastyčio Kerbedžio laiškas. Klaipėdietė su popscenos grandu niekada nebuvo susitikusi. Pasirodo, K.Kerbedis, pamatęs Raimondą atliekant jo kūrinį, liko sužavėtas.

Laiške atlikėjas rašė, jog tokio pasirodymo laukė visą gyvenimą, o dabar turi ką mylėti ir gerbti.

Kilogramai ištirpo savaime

„Džiaugiuosi, kad į televiziją nepapuoliau anksčiau. Žinau, kad tai žaidimas, tačiau su juo nesusitapatinu. Ir išgirdusi daug gražių žodžių nosies neužriečiu, bet noriu pateisinti komplimentus“, – teigė Raimonda.

Dar vienu akibrokštu Raimondos gyvenime tapo jos komandos nario, prodiuserio Martyno Tylos pastaba apie svorį. Kartą jis pasiteiravo, kaip save vertinu dešimties balų sistemoje.
„Atsakiau, kad – dešimtuku, nes tiesiog esu patenkinta tuo, kaip atrodau. Tada paprašė atsakyti, ką galėčiau padaryti dėl pasirodymo scenoje. Pripažinau, kad, reikalui esant, galėčiau daug. Tada M.Tyla paklausė, kaip sureaguočiau į prašymą numesti tris kilogramus. Žaibiškai atsakiau, kad pasistengčiau tai padaryti. Gavau nurodymą susiimti“, – juokėsi mergina.
Raimonda visada gyveno sveikai, sportavo, stengėsi tinkamai maitintis. O po intensyvaus ruošimosi keli kilogramai ištirpo ir savaime.

Raimonda neneigia, kad išvaizda – svarbus dalykas, tačiau jei žmogus tuščias, ji tampa antraeiliu dalyku. „Taip, tai pliusas, tačiau vien grožis nėra sėkmės garantas. Tai, kad atlikėjas tampa mėgstamas, yra vidinio žmogaus pasaulio pasekmė“, – tvirtino ji.

Paklausta, ar jau negresia tapti komercinės muzikos atlikėja, mergina vienareikšmiškai atsakė, jog nėra linkusi į pigų ir bevertį „popsą“. „Per daug gyvenime esu mačiusi purvo ir įdėjusi daug darbo, kad pradėčiau dainuoti kojomis. Tam aš turiu balsą ir ilgus metus lavintą muzikinį skonį. Tačiau aukšto lygio populiarioji