Naujas „Aukuro“ meno vadovas

Šiame koncerte Tomas Ambrozaitis ne tik diriguos, bet ir pirmąkart prisistatys kaip naujasis Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovas. Kartu su choru šią programą rengia Klaipėdos kamerinis orkestras, vadovaujamas Mindaugo Bačkaus.

Klaipėdietis T. Ambrozaitis yra vienas profesionaliausių ir aktyviausių dirigentų, kurio meninė veikla skleidžiasi ne tik uostamiestyje, o žymiai plačiau. Jis mokėsi choro dirigavimo Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijoje, vėliau studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, kur įgijo meno licenciato laipsnį ir magistro laipsniu baigė simfoninio ir operinio dirigavimo studijas.

Įdomu, kad savo profesinio kelio pradžioje T. Ambrozaitis jau buvo susijęs su Klaipėdos koncertų sale. 2003–2009 m. jis dirbo Klaipėdos choro „Aukuras“ chormeisteriu, 2005–2009 m. – Klaipėdos kamerinio orkestro dirigentu.

Svarbi dirigento kūrybinės veiklos sritis – vadovavimas chorams. Kelerius metus jis dirbo Šiaulių valstybinio kamerinio choro „Polifonija“ meno vadovu ir vyriausiuoju dirigentu, iki šiol vadovauja Klaipėdos berniukų ir jaunuolių chorui „Gintarėlis“. T. Ambrozaitis ne kartą buvo Lietuvos dainų šventės metu vykstančios Dainų dienos vyriausiuoju dirigentu. Jis taip pat dirba vyriausiuoju dirigentu Klaipėdos valstybiniame muzikiniame teatre.

Intriguoja populiariu kūriniu

T. Ambrozaičio sugrįžimas į Klaipėdos koncertų salę įvyko 2022 m. rudenį, kai jis laimėjo konkursą Klaipėdos choro „Aukuras“ meno vadovo pareigoms užimti.

2023 m. „Aukurui“ yra jubiliejiniai – jų pabaigoje choras ruošiasi minėti 30-ąsias kūrybinės veiklos metines. Choras susibūrė 1993 m. choro dirigentų Alfonso Vildžiūno ir Vladimiro Konstantinovo iniciatyva. Nuo 1996-ųjų iki 2022-ųjų vasaros jam vadovavo A. Vildžiūnas.

Savo kaip „Aukuro“ meno vadovo debiutinei programai T. Ambrozaitis pasirinko šiuo metu ypač populiarų šiuolaikinį kompozitoriaus Ola Gjeilo kūrinį „Saulėtekio mišios“ („Sunrise mass“), parašytą mišriam chorui ir styginių orkestrui. Pastaraisiais metais visoje Europoje ir Šiaurės Amerikoje jis sulaukia bene didžiausio atlikėjų ir klausytojų dėmesio.

„Saulėtekio mišias“ O. Gjeilo sukūrė 2007 m. Patrauklia ir modernia muzikos kalba pasižymintį opusą įkvėpė norvegų kilmės kompozitoriaus dabartinis gyvenimas Niujorko rajone Manhatane. Tai viso pasaulio komercinis, kultūrinis ir finansinis centras, jame yra daug žinomų teatrų, muziejų, universitetų. Vienoje jo salų stovi garsioji Laisvės statula.

Panaudojo mišių formą

Iš šio nuolat gaudžiančio megapolio miestovaizdžio kyla O. Gjeilo kūrybai būdingas sodrus, daugiasluoksnis, erdvinis skambesys, kuris girdimas ir „Saulėtekio mišiose“. Kompozitorius taip pat pripažino, kad kūriniui įtakos turėjo kelių jo mėgstamų kino filmų muzikinės partitūros.

„Saulėtekio mišiose“ autorius panaudojo tradicinę mišių formą ir įprastą lotynišką liturginį tekstą, tačiau dalių pavadinimus papildė paties sugalvotais pavadinimais anglų kalba. Kompoziciją pradeda įžanginė dalis Kyrie – Sferos, toliau seka Gloria – Saulėtekis, Credo – Miestas ir užbaigia Sanctus (kuri dar sujungia Benedictus ir Agnus Dei) – Tapatybė ir pagrindas. Pervadindamas lotyniškas kūrinio dalis, O. Gjeilo padeda klausytojams geriau susivokti dvasinėje kelionėje iš to, kas erdviausia ir skaidriausia (dangaus), per emocionalesnius kraštovaizdžius (miestas) į tai, kas žemiška ir suteikia pagrindą.

2022-ųjų pabaigoje savo kūrybinės veiklos 30-mečio proga ypatingai emocionaliu koncertu savo gerbėjus sužavėjęs Klaipėdos kamerinis orkestras suteiks tvirtą harmoninį pagrindą choro „Aukuras“ dainuojamoms melodijoms. 2023 m. planuojama pristatyti dar kelias abiejų Klaipėdos koncertų salės kolektyvų kartu parengtas menines programas.