Nuo praėjusio šeštadienio Nidoje vykstantis XVIII tarptautinis Thomo Manno festivalis „Šimtmečio vasarą“, kurio metu kurorte rengiami klasikinės muzikos koncertai, teminės diskusijos, meno parodos bei kino vakarai, šįvakar, liepos 19 d., tradiciniu pabaigos koncertu atsisveikins iki kitų metų.

Šeštadienį 20 val. vyksiantis pabaigos koncertas tradiciškai skiriamas chorinei muzikai. Jo metu skambės Antono Weberno chorinė miniatiūra „Pabėkit lengvais laiveliais“ bei Johanno Sebastiano Bacho kantata „Prabuskit, kviečia mus balsas“. Pakilios nuotaikos programa vainikuos aštuonių festivalio koncertų Nidos evangelikų liuteronų bažnyčioje ciklą, aprėpusį senąją klasiką, XX a. avangardą bei šių dienų kompozitorių kūrinius.

Baigiamieji festivalio koncertai tradiciškai sutelkia itin gausias muzikų pajėgas: kūrinius atliks kamerinis choras „Aidija“, vadovaujamas Romualdo Gražinio, solistai dainininkai Dovilė Kazonaitė, Mindaugas Jankauskas, Romanas Kudriašovas, Kauno styginių kvartetas, instrumentininkai Laura Kašinskaitė bei Linas Šalna (obojus), Šarūnas Kačionas (fagotas), Romas Grigaitis (kontrabosas) ir Balys Vaitkus (klavesinas).

Šiųmetis festivalis pradėjo naująjį teminį ciklą „Modernybės palikimas. 100 metų po Didžiojo karo“, skirtą Pirmojo pasaulinio karo laikmečiui. Anot Th. Manno kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, apžvelgiant renginio įspūdžius, itin džiugina turiningas teminis pagrindas, kuris įvairiomis prasminėmis gijomis persmelkė visas  festivalio programas: muzikos, žodžio, meno bei kino.

„Renginio formatas leidžia integruoti skirtingus požiūrius bei interpretacijas, neapsiribojant vien akademine prieiga arba, atvirkščiai, vien populiariais žanrais, – sakė L. Motuzienė. – Džiaugiamės galėdami publikai pasiūlyti įvairų, bet vienos ašies vienijamą turinį, atitinkantį skirtingus kultūrinius poreikius.“ Kitąmet vyksiančio XIX Th. Manno festivalio programa kultūros centro kuratoriumo bus pradėta rengti rugsėjį, tuomet planuojama patvirtinti ir jo temą.

Nors šiųmečio festivalio programos renginiai eina į pabaigą, kai kuriuos iš jų poilsiautojai galės aplankyti ir vėliau. Neringos istorijos muziejuje iki š. m. liepos 29 d. veikia Rytų Prūsijos dailės mylėtojų draugijos  „Nidden“ surengta tapybos ir grafikos paroda „Paskutinis taikos pavasaris“, kuruojama uostamiesčio dailėtyrininkės Kristinos Jokubavičienės. Paroda kviečia pamatyti rinktinius Nidos dailininkų kolonijos darbus bei iš dalies rekonstruoja istorinį kultūros įvykį – lygiai prieš šimtmetį Karaliaučiuje surengtą parodą „Kuršių nerija mene ir moksle“.

Rašytojo Th. Manno memorialiniame muziejuje veikia istorinių nuotraukų bei dokumentų paroda „Brolystė kaip likimas“, skirta Thomo bei Heinricho Mannų kūrybos bei santykių istorijai.

Šiemetinis festivalis papildė ir skaitymo mėgėjų knygų lentynas. Garsių XX pradžios asmenybių istorijas populiariai, bet įžvalgiai nušviečia besibaigiančio festivalio titulinė knyga – ką tik leidykloje „Sofoklis“ pasirodęs ir renginyje pristatytas vokiečių meno istoriko Floriano Illieso mikroistorijų romanas „1913: šimtmečio vasara“, kurį į lietuvių kalbą išvertė Kristina Sprindžiūnaitė.

Dar vienas su festivaliu susijęs leidinys pasirodys ateinančią žiemą bei bus pristatytas 2015 m. vasarį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje. Tai festivalio partnerių Goethe‘s instituto Lietuvoje bei Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijos surengto menininkų rezidencijų projekto, kuriame dalyvavo rašytojai Paulina Pukytė, Corinne Roche (Prancūzija) ir Nilsas Mohlis (Vokietija), rezultatas. Tradicinę Th. Manno bičiulių dieną, liepos 16-ąją, trijulė Th. Manno vasarnamio terasoje skaitė savo kūrinių, inspiruotų menamo Th. Manno ir prancūzų rašytojo Jeanno Paulio Sartre‘o susitikimo Nidoje, ištraukas. Visi jie bus sudėti į trikalbę knygą.

Besidomintieji Europos istorijos bei kultūros temomis ir po festivalio galės susipažinti su žodžio programos svečių istorikų dr. Eligijaus Railos, Maciej Górny (Lenkija), literatūrologo Silvijaus Viettos (Vokietija) skaitytais pranešimais: renginiui pasibaigus, Th. Manno kultūros centras juos publikuoja almanache „Nidos sąsiuviniai“.

Šiųmetėje žodžio programoje nemažai dėmesio skirta tautinių valstybių formavimosi kontekstui, Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarų asmenybėms, pasaulėžiūros romano fenomenui, istorijos filosofijai plačiąja prasme.