Tarptautinis Klaipėdos violončelės festivalis klausytojus pasitiko gerokai išaugęs: daugiau nei 60 įvairių renginių, kurie pristatyti 25 erdvėse, apjungę 4 meno šakas (muziką, šokį, kiną, dailę). Be koncertų vyko ir Tarptautinis violončelės konkursas, kuriame pareiškė norą dalyvauti 77 violončelininkai iš 23 pasaulio šalių: Mongolijos, Kinijos, Japonijos, Pietų Korėjos, Australijos ar tolimojo Rusijos regiono – Jakutijos.
„Aš vis galvodavau, kaip padaryti, kad Klaipėdoje žmonėms būtų gera gyventi, kad kultūra būtų ta grandis, kuri apjungia žmones ir padaro mūsų miestą spalvingu bei patraukliu. Tai yra pagrindinis festivalio tikslas”, – pasakojo festivalio iniciatorius ir Klaipėdos kamerinio orkestro meno vadovas Mindaugas Bačkus.
Klausėsi sausakimšose salėse
Itin didelio istorijos mylėtojų susidomėjimo sulaukė koncertai „Dedikacija kompozitoriui Anatolijui Šenderovui” bei „Festivalio atidarymo koncertas”, skirti litvakų, Lietuvos žydų istorijai, kuri mažai tyrinėta, ypač Klaipėdos krašte.
Koncertas „Dedikacija kompozitoriui Anatolijui Šenderovui” vyko viešbučio „Euterpė” kiemelyje, kuris pastatytas ant senosios žydų sinagogos pamatų.
„Festivalio atidarymo koncerte” A. Šenderovo, Ernesto Blocho ir Gilo Shohato kūrinius, kurie atspindėjo senąsias žydų tradicijas ir liturgiją, atliko pasauliui gerai žinomi muzikai: Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas David Geringas, lietuviškų šaknų turinti, „The Times“ kritikų apibūdinama kaip „užburianti“ ir „kupina pakylėjančios aistros“ violončelininke, Natalie Clein ir Hillelas Zori, aukso medalio Marijos Canals muzikos konkurso Barselonoje, Rostropovičiaus konkurso Dutilleux premijos Paryžiuje, Stradivarijaus fondo premijos ir daugelio kitų konkursų laureatas. Liepojos simfoniniam orkestrui, ilgiausiai savo istorijos knygą rašančiam orkestrui Baltijos šalyje, dirigavo žymus Izraelio dirigentas, pianistas ir kompozitorius – Gilas Shohatas.
Didelį žiūrovų dėmesį prikaustė koncertai skirti šokiui. Sausakimšoje Klaipėdos dramos teatro didžiojoje salėje žiūrovai stebėjo unikalų šokio ir gyvos muzikos spektaklį „Boléro–Extended”. Pirmą kartą pasaulyje buvo pristatytas 1 valandos trukmės „Boléro“, šiuolaikinio šokio ir gyvos muzikos spektaklis. Spektaklio choreografiją sukūręs garsus danų choreografas Palle Granhøj, kurio darbai jau pristatyti 49 pasaulio šalyse, turėjo įveikti nemenką iššūkį – beveik 15 minučių trunkantį Maurice Ravelio kūrinį „Boléro“ paversti valandos trukmės įspūdingu modernaus šokio, lydimą klasikinės aštuonių violončelių muzikos, pasirodymu.
Gausus būrys smalsuolių sugužėjo paklausyti negirdėtų ir unikalių indiškos tablos ir violončelės improvizacijų koncerte „Raga violončelei”. Tabla grojo Sukhvinder Singh Namdhari (Pinky) – pasauliui žinomas, kaip vienas dinamiškiausių perkusininkų, turintis unikalų grojimo stilių ir techniką. O su klasikinėmis ir moderniomis violončelės melodijomis klausytojus supažindino Matthew Barley – klasikinės muzikos atlikėjas, improvizacijų, šiuolaikinės ir elektroninės muzikos meistras.
Netikėtu muzikiniu pasirodymu žiūrovus stebino violončelininkas, šokėjas, aktorius, nestandartinių informacinių technologijų sprendimų autorius – ispanas Davidas Fernándezas. Žiūrovus jis stebino virtuozišku muzikavimu išmaniaisiais įrenginiais modernizuota violončele, kuria gyvai kūrė pasirodymą, nutolusį nuo akademinio violončelės muzikavimo ir paversdamas jį šiuolaikinių technologijų performansu.
Kartu su II tarptautiniu Klaipėdos violončelės festivaliu vyko ir Tarptautinis Klaipėdos violončelės konkursas.
„Vienintelis violončele atliekamos muzikos tarptautinis konkursas Lietuvoje liudija aukštą kultūrinę uostamiesčio vertę ne tik nacionaliniu, bet ir pasauliniu lygiu. Konkursas – tai galimybė augančiai jaunajai violončelės atlikėjų kartai ir jau pelniusiems pripažinimą atlikėjams įgyti naudingos tarptautinės patirties”, – konkurso reikšmę pabrėžė M. Bačkus.
Prizines vietas pelnė iš viso 12 dalyvių. Vienas iš jų – Kyung Jun Lee iš Pietų Korėjos ne tik laimėjo pagrindinį piniginį prizą 8000 eurų, bet ir kvietimą dalyvauti 2021 metais violončelės konkurso komisijoje.
Konkurso mecenatas „Limarko“ grupė, vadovaujama prezidento ir generalinio direktoriaus Vytauto Lygnugario, įsteigė piniginį prizų fondą, kuris siekia net 19 400 eurų.
„Kultūra, o ypač muzika, yra tautas vienijantis reiškinys, turintis išliekamąją vertę, jaudinantis emociškai, praturtinantis dvasiškai. Festivalio dienomis juntamas šurmulys keičia nuotaiką mieste, džiugina melomanų širdis, konkurso dalyviams suteikia proga kalbėti muzikos kalba”, – dalinosi mintimis apie violončelės festivalį ir konkursą V. Lygnugaris.
Klaipėdos miesto savivaldybės Ugdymo ir kultūros departamento direktorė Nijolė Laužikienė džiaugėsi, kad festivalis skirtas visiems žmonėms – nuo aukščiausio meninio lygio koncertų mylėtojų iki paprastesnių, bet neprastesnių formų renginių gerbėjų.
„Tai iš tiesų yra išskirtinis, nišinis festivalis. Nėra kito tokio festivalio Baltijos šalyse. Festivalis sujungė skirtingus meno žanrus: muziką, šokį, dailę ir kiną. Ši visų menininkų įtrauktis skelbia, kad festivalis yra mūsų visų. Renginys tapa viso miesto tik tuomet, kai jis mums visiems tampa brangus. Violončelės festivalis privalo būti tęsiamas, kaip išskirtinis, nišinis festivalis, formuojantis miesto veidą“, – negailėjo gražių žodžių festivaliui N. Laužikienė.
Konkursą pavadins D. Geringo vardu
Tarptautinis violončelės festivalis ir konkursas Klaipėdoje rengiamas kas dveji metai. Kitas konkursas, 2021 metais, jau bus pavadintas pasaulinę šlovę pelniusio lietuvių violončelininko Davido Geringo vardu.
„Mano įsitikinimu, David Geringas yra lietuviškos violončelės šauklys pasaulyje, nepaisant to, kad Lietuvoje jis gyveno tik iki 18 metų. Manau, kad artimiausius 100 metų didesnio Lietuvos violončelės šauklio nebus”, – apie naują violončelės konkurso idėją kalbėjo M. Bačkus.
Tuo tarpu D. Geringas neslėpė džiaugsmo ir, kaip pats sakė, su šia idėja mielai sutinka.
„Tai nereiškia, kad šiuo konkursu aš padidinsiu savo įtaką. Bet tikiuosi, kad per mano vardą daugiau ir mano aplinkos žmonių, ir draugų, labiau atkreips dėmesį į violončelės konkursą, atvyks patys ar atsiųs dalyvauti savo mokinius”, – kalbėjo D. Geringas.
Gegužės 15 d. vyko padėkos pusryčiai rėmėjams, kurių metu Koncertų salės direktorė Danutė Žičkuvienė ir violončelės festivalio meno vadovas Mindaugas Bačkus dėkojo visiems rėmėjams ir partneriams už pagalbą įgyvendinant Tarptautinio Klaipėdos violončelės festivalio ir konkurso projektą.
Tai buvo ypatinga savaitė, kupina vienas kitą vejančių įvykių ir suteikusi neįtikėtinai daug įspūdžių. Festivalio organizatoriai nuoširdžiai dėkoja Klaipėdos miestui, festivalio globėjui merui Vytautui Grubliauskui, mecenatui „Limarko“ grupei ir jos prezidentui p. V. Lygnugariui, didiesiems partneriams – LMTA Klaipėdos fakultetui, S. Šimkaus konservatorijai, Pau Casals fondui, Larsen Strings, Kultūros uostui. Taip pat partneriams – dienraščiui „Klaipėda“, „Gatvių apšvietimui“, „Telia Lietuva“, „In4“ ir kitiems festivalio draugams, o ypač visiems klausytojams, kurie buvo kartu.
Retai kada galima išvysti Klaipėdoje tokį gausų žmonių būrį, zujantį visame mieste violončelės skambesiuose nuo ankstaus ryto kavinėje su kava ir pyragaičiais arba vėlyvą vakarą jaukiai įsitaisius sėdmaišyje. Tai – festivalio rezultatas, kuris byloja apie jo reikšmę miestui ir gyventojams. Džiaugsmu degančios žiūrovų akys, komplimentų šūksniai, padėkos bei netylanti aplodismentų jūra užkėlė dar didesnę naujų tikslų ir ambicijų kartelę kitam violončelės festivaliui, vyksiančiam 2021 metais. Vienareikšmiškai antrą gegužės savaitę Klaipėda tapo ne tik Lietuvos, bet ir Europos violončelės sostine.
Naujausi komentarai