Pavasario lygiadienis – kovo 21 d., kai diena susilygina su naktimi, iš senų senovės lietuviams buvo svarbi šventė. Iškentę rudens darganas, juodos žiemos šaltį ir tamsą pagaliau įžengiame į pavasarį.
Dabar šią šventę Lietuvoje mažai kas švenčia. Tradicijos ištrintos iš kultūrinės atminties. Viena iš seniausių pavasario lygės tradicijų – dainavimas. Mūsų protėviai dainuodavo nuolat: darbus dirbdami, švęsdami šeimos ir kalendorines šventes. Ypatingas džiaugsmas žmogaus širdį užliedavo pavasarį, o tą džiaugsmą geriausiai galėjo perteikti daina.
Odei pavasariui bibliotekoje ir buvo surengtas jaukus dainuojamosios poezijos vakaras. Pieskynų giesmes pagal Sigito Gedos, Emilijos Liegutės, Vlado Braziūno ir Justino Marcinkevičiaus eiles dzūkų tarme dainavo Daiva Ignatavičienė, jai pritarė neprilygstamas folkloro ansamblis „Kuršių ainiai“. Žaismės ir geros nuotaikos į dzūkų vakarą įliejo bardų Jono Baltoko ir Alvydo Stalaučinsko duetas „Gerąja prasme“.
Dzūkai šiam vakarui parūpino prašmatnių vaišių: grikinės babkos ir gaivios beržų sulos.
Naujausi komentarai