Kardinolo prašymu
Kompozitorius šį kūrinį sukūrė Kadiso (Ispanija) katedros kardinolo prašymu Didžiojo penktadienio bažnytinei liturgijai. Kūrinyje turėjo būti septynios dalys, atliekamos pakaitomis su priešmirtinius Kristaus priesakus aiškinančio vyskupo pamokslu. Muzika turėjo sustiprinti kiekvieno iš septynių „žodžių“ emocinį poveikį.
1801 m. išleistoje kūrinio partitūroje kompozitorius rašė: „Praėjo beveik 15 metų nuo tada, kai vienas kanauninkas iš Kadiso kreipėsi į mane su prašymu parašyti instrumentinę muziką septyniems Jėzaus žodžiams ant kryžiaus. Tais laikais pagrindinėje Kadiso bažnyčioje Didįjį penktadienį atlikdavo oratoriją, kurios atlikimo metu sienos, langai ir kolonos buvo aptraukiami juodu audiniu ir tik vienas šviestuvas, kabėjęs centre, apšviesdavo šią šventą tamsą. Pusiaudienį visas duris užrakindavo, ir tada suskambėdavo muzika. Pakilęs į sakyklą vyskupas paskaitydavo vieną iš septynių žodžių ir jį pakomentuodavo. Baigęs jis nusileisdavo žemyn ir klaupdavosi prieš altorių. Pauzę užpildydavo muzika. Po to vyskupas vėl lipdavo į sakyklą, skaitydavo ir komentuodavo kitą žodį, vėl nusileisdavo ir klaupdavosi prieš altorių, ir visada po jo kalbos užgrodavo orkestras. Šiam veiksmui ir turėjo būti skirta mano kompozicija.“
„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas.
Septynios meditacijos
„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ susideda iš įžangos, septynių sonatų ir finalo. Kiekviena iš sonatų atitinka septynias Jėzaus ištartas frazes. Pirmasis žodis: „Tėve, atleisk jiems, nes jie nežino, ką darą.“ Antrasis žodis: „Šiandien su manimi būsi rojuje.“ Trečiasis žodis: „Moterie, štai tavo sūnus! Štai tavo motina!“ Ketvirtasis žodis: „Mano Dieve, mano Dieve, kodėl mane apleidai?!“ Penktasis žodis: „Trokštu!“ Šeštasis žodis: „Atlikta!“ Septintasis žodis: „Tėve, į tavo rankas atiduodu savo dvasią.“
Šios septynios meditacijos simbolizuoja tikėjimo kelionę, prasidedančią atleidimu ir pasibaigiančią susiliejimu su Dievu.
Grieš orkestras
J.Haydno kūrinys sulaukė didelio pasisekimo, tad kompozitorius netrukus jį adaptavo įvairioms atlikėjų sudėtims. Dažniausiai atliekama jo versija styginių kvartetui, o šįsyk jį grieš Klaipėdos kamerinis orkestras. Jo meno vadovas Mindaugas Bačkus pasakojo: „Sekdamas J.Haydno istorija, paprašiau brolio Benedikto, kad jis būtinai pakomentuotų Kristaus žodžius tarp muzikos dalių. Tarsi pasakytų trumpus pamokslus, kaip ir buvo sugalvota anuomet. Mes sėdėsime aplink altorių ir grosime šią muziką. Septynios lėtos dalys yra nelengva užduotis, bet tikimės tiesiog pabūti kartu ir pamedituoti bendruomenėje.“
„Septyni paskutiniai mūsų Išganytojo žodžiai ant kryžiaus“ kviečia klausytojus stabtelėti ir pagalvoti apie tikėjimą, gyvenimo prasmę ir tikrąsias tiesas. Klausantis šios muzikos galima giliau pajusti ir apmąstyti ne tik Kristaus, bet ir kasdienybėje mūsų ištariamų žodžių prasmę.
Šis Klaipėdos koncertų salės rengiamo festivalio „Klaipėdos muzikos pavasaris“ koncertas yra nemokamas.
Naujausi komentarai