Pereiti į pagrindinį turinį

2012 metų apžvalga: kas sukrėtė, o kas pradžiugino Klaipėdą

2013-01-03 05:00
2012 metų apžvalga: kas sukrėtė, o kas pradžiugino Klaipėdą
2012 metų apžvalga: kas sukrėtė, o kas pradžiugino Klaipėdą / Vytauto Petriko nuotr.

Jubiliejiniai 2012-ieji Klaipėdai, šventusiai 760 metų jubiliejų, buvo ne tik džiaugsmingi, bet ir įtempti. Uostamiestį talžė audros, valdžiai teko derėtis dėl kompensacijų miestui už tai, kad jo pašonėje atsiras suskystintųjų gamtinių dujų terminalas, miestiečius šokiravo žinia, jog burlaivis „Meridianas“ gali būti nuskandintas.

Pažadų išsižada

Pernai Klaipėdoje kone populiariausias žodžių junginys buvo suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) terminalas.

Miesto valdžia sumanė, jog Klaipėda ir klaipėdiečiai turi gauti kompensacijų už tai, kad mariose prie Kiaulės Nugaros atsiras pavojingas objektas.

Derybos dėl kompensacijų truko visus metus. Galiausiai su Vyriausybe pavyko susitarti, kad keli objektai – Baltijos prospekto žiedinių sankryžų rekonstrukcija, Klaipėdos piliavietės atstatymas, naujo 50 metrų baseino statybos – būtų pripažinti svarbiais valstybei ir jiems garantuojamas finansavimas.

Taip pat suderėta, kad dalis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pelno patektų į Klaipėdos biudžetą ir pinigai būtų naudojami įvairiems kultūriniams ir socialiniams projektams.

Nors dalį šių pažadų Vyriausybė įgyvendino, tačiau naujoji jau nebenori girdėti apie tai, kad dalis uosto pinigų atitektų ir Klaipėdai.

SGD terminalas, kuriam Klaipėdos savivaldybė jau yra suteikusi visus „palaiminimus“, turi pradėti veikti kitų metų pabaigoje.

Išgelbėjo verslininkai

Drakono metais Klaipėdoje lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad uostamiesčio simbolis – burlaivis „Meridianas“ gali būti nuskandintas.

Tuometis jo valdytojas „Meridiano“ paramos fondo vadovas Artūras Žičkus kreipėsi į Vyriausybę, kad ji skirtų vietą Baltijos jūroje, kur būtų galima nuskandinti laivą.

A.Žičkus tokį savo sprendimą komentavo tuo, kad „Meridianas“ vis tiek anksčiau ar vėliau nuskęs, nes savivaldybė jam neskiria tinkamo dėmesio, todėl geriausia jį būtų palaidoti jūroje, kad burlaivį galėtų apžiūrėti bent narai.

Tačiau istorija, kuri sukrėtė daugybę klaipėdiečių, galiausiai baigėsi laimingai – „Meridiano“ paramos fondą su visomis jo skolomis perėmė verslininkai Aloyzas Kuzmarskis ir Aidas Kaveckis. Jie tapo naujaisiais burlaivio savininkais ir pasirūpino, kad jis būtų ištemptas į doką remontuoti.

„Meridianas“ į savo vietą prie Danės krantinės turėtų būti grąžintas birželį.

Lankėsi Prezidentė

Vienas ryškiausių praėjusių metų įvykių Klaipėdoje – 760-asis miesto gimtadienis, kurį klaipėdiečiai šventė net penkias dienas, nes jis sutapo su Jūros švente.

Per jubiliejų Klaipėdą pagerbė ir joje apsilankiusi šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Skaičiuojama, kad jubiliejiniuose uostamiesčio ir Jūros šventės renginiuose apsilankė apie pusė milijono svečių.

Renginių maratoną pradėjo specialiai jubiliejų mininčiai Klaipėdai ir jos žmonėms kompozitoriaus Giedriaus Kuprevičiaus sukurta oratorija „Miestas ir žmonės“. Režisierius Gytis Padegimas, sukvietęs ryškiausius folkloro ansamblius, muzikantus, chorus, šokėjus, artistus, pasiūlė teatralizuotą reginį demonstruoti piliavietėje.

Oratoriją vainikavo fejerverkas, prie kurio finansiškai prisidėjo ir klaipėdiečiai, surinkę apie 27 tūkst. litų.

Gamta siaubė Klaipėdą

Klaipėda jubiliejų šventė ne tik džiaugsmingai, bet ir skausmingai – uostamiesčiui pirmąją rugpjūčio savaitę net du kartus smogė stipri audra.

Klaipėdoje kilęs škvalas per penkias minutes pilną žmonių paplūdimį pavertė siaubo filmą primenančiu vaizdu – pakilę į orą daiktai krito ant poilsiautojų, panikos ištikti žmonės puolė slėptis miške.

Dvi sužeistas moteris iš Smiltynės teko išgabenti medikų automobiliu: vienai buvo išnarintas petys, kitai – praskelta galva.

Giruliuose vėtra sugriovė lauko kavinę.

Klaipėdoje greitosios medicinos pagalbos ekipažai vos spėjo važiuoti pagal iškvietimus. Labrenciškėse nuvirtus metalinėms konstrukcijoms buvo sužalotas vaikas.

Medžiai virto ant automobilių, elektros laidų. Daug kur buvo dingusi elektra.

Praėjus vos savaitei po pirmojo audros smūgio, Klaipėda sulaukė dar vieno – šįkart su itin stipria liūtimi, akimirksniu paskandinusia daugelį miesto gatvių ir namų. Stichija ne tik vartė automobilius ir medžius, bet ir kėlė patį tikriausią siaubą pakrikusiems klaipėdiečiams.

Vėjo gūsių būta tokių stiprių, kad Lūžų gatvėje ties 4-uoju namu mikroautobusą nubloškė ant šono. Virsdamas jis užgriuvo ant greta stovinčių lengvųjų automobilių. Šio įvykio metu sumaitotos keturios mašinos.

Teatro aikštė virto dideliu ežeru ir tapo nepravažiuojama. Žvejų, Tiltų, Herkaus Manto gatvėse, po geležinkelio tiltu vandens buvo tiek, kad automobiliai jomis važiuoti negalėjo. O J.Janonio gatvė veikiau priminė Venecijos kanalą.

Ugniagesių pagalbos vienu metu kviestasi keliose vietose, kur medžiai užgriuvo automobilius su žmonėmis viduje.

Škvalo metu pietryčių vėjas 10 metrų aukštyje siekė 28 metrus per sekundę, o 20 metrų aukštyje – 38 metrus per sekundę.

Abiejų audrų padaryti nuostoliai viršijo 100 tūkst. litų.

Išnarpliojo žmogžudystes

Drakono metai buvo dosnūs uostamiesčio teisėsaugininkams, kurie baigė nagrinėti tris rezonansines bylas, o sveiku protu nesuvokiamus nusikaltimus įvykdę klaipėdiečiai teisme išgirdo nuosprendžius.

Klaipėdos apygardos teismas kalta pripažino Viktoriją Filiponenko. Ji buvo kaltinama tuo, kad 2009-ųjų gegužės 3-iąją Klaipėdoje, viename bute Sausio 15-osios gatvėje, pagimdė du berniukus ir, praėjus vos kelioms minutėms po gimimo, tyčia juos nužudė, vieną naujagimį pasmaugdama, o kitam stipriai suspausdama rankomis kaukolę ir taip atimdama gyvybę.

Pasak prokurorų, kitą dieną moteris naujagimių lavonėlius išmetė į šalia namo esantį šiukšlių konteinerį, kur jie ir buvo rasti.

Po šios istorijos V.Filiponenko išvyko į Ispaniją, kur Barselonoje susipažino su vyriškiu, kuriam taip pat pagimdė dvynukus. Ją vėliau surado policijos pareigūnai ir pargabeno į Lietuvą.

Klaipėdos apygardos teismas V.Filiponenko pripažino kalta tik dėl vieno naujagimio nužudymo ir skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę.

Pernai nuosprendį išgirdo ir vyrai, Klaipėdoje žiauriai nužudę verslininką ir nupjovę jam galvą. Kraupus nusikaltimas buvo įvykdytas 2010-ųjų birželio 16-osios naktį. Nusikaltimo išvakarėse tarp žudikų ir aukos kilo konfliktas, svečiai verslininką sumušė bei, surišę rankas ir kojas, pasmaugė, o po to išniekino jo palaikus, nupjaudami galvą. Kibirą su ja vyrai išmetė į upelį netoli Klaipėdos, kur galva ir buvo rasta.

Vladimirą Sosuliną ir Viktorą Moisejevą už įvykdytą nusikaltimą teismas už grotų pasiuntė 15-ai metų.

Pernai prieš pat Kalėdas teismas Aidą Paulavičių, 2011-ųjų pabaigoje žiauriai nužudžiusį savo motiną ir nupjovusį velionei galvą, pasiuntė gydyti į Psichiatrijos ligoninę.

Kadangi kaltininkas buvo nepakaltinamas bei nesuvokė, ką daro, net jei ir pasveiktų, nebus teisiamas.

Rokiškio psichiatrijos ligoninėje jis bus laikomas griežto stebėjimo sąlygomis.

 

Komentaras

Vytautas Grubliauskas

Klaipėdos meras

Akcentavau ir nepaliausiu akcentuoti, kad praėję metai Klaipėdai buvo neeiliniai, nes miestas šventė jubiliejų, o tai uždėjo antspaudą ir ant kitų renginių, kitų procesų. Matyt, jubiliejinių metų dvasia ir fonas vyravo visus 2012-uosius. Dar vienas svarbus praėjusių metų akcentas – pernai labai stipriai startavo SGD terminalo statybų reikalai. Per trumpą laikotarpį nueitas ilgas kelio ruožas. Kalbu ir apie Poveikio aplinkai programos, ir ataskaitos patvirtinimą miesto taryboje, ir apie diskusijas su Vyriausybe dėl Klaipėdos ir uosto santykių, svarbių objektų pripažinimo reikšmingais valstybei. Diskusijos dar nesibaigė, tačiau su naujuoju premjeru Algirdu Butkevičiumi sutarėme, kad kas mėnesį kalbėsimės su visais ministrais, kurių ministerijos dalyvauja SGD terminalo statybų procese. Pernai buvo pakloti pagrindai labai didelių ir svarbių projektų realizavimui. Apskritai praėję metai Klaipėdai buvo geri. Nepaisant to, kad mus talžė vėtros, atseikėjo už kelerius metus, bet nepalūžome. Man nepaprastai gaila, jog Klaipėdai tiek nedaug trūko, kad 2015 ar 2018 metais joje apsilankytų regata „Volvo Ocean Races“. Jei kalbėti skaičiais, tai mūsų paraiškoje pritrūko 600–700 tūkst. eurų. Tačiau nenuleidžiu rankų, nes yra ženklų, jog 2017 metais mus vėl gali aplankyti burlaivių regata „The Tall Ships‘ Races“. Norėtųsi, kad šiais metais nebūtų blogiau nei pernai, kad kuo daugiau mūsų lūkesčių taptų kūnu. Klausimų spektrą kelia pasikeitimai Seime, Vyriausybėje, tačiau pirmieji ryšiai, bendravimas leidžia daryti prielaidą, jog Klaipėda neturėtų būti sąmoningai ignoruojama. Kitas dalykas – reikia laukti pozityvių pokyčių ir teigiamos baigties dėl atliekų deginimo jėgainės „Fortum“ paleidimo. Tikiuosi, kad prasidės naujojo baseino projektavimas, bus sprendžiami pietinio aplinkkelio klausimai, yra ir kasdienių, buitinių rūpesčių, kuriuos taip pat spręsime.


Pokyčiai nuo 2013 metų pradžios

Klaipėdoje nuo sausio 2 d. miesto centre esančiuose daugiabučių namų kiemuose reikia mokėti už automobilių stovėjimą.

Uostamiestyje nuo šių metų pradžios 15 proc. sumažėjo rinkliava už atliekų išvežimą ir tvarkymą.

Mieste nuo šių metų pradžios vidutiniškai 8 proc. atpigo viešojo transporto bilietai.

Klaipėdoje nuo metų pradžios brangsta verslo liudijimai – metams jie kainuos 1 tūkst. 530 litų.

Lietuvoje nuo sausio 1-osios iki 1 tūkst. litų didėja minimali alga.

Nuo sausio 1-osios pabrango elektra – iki 50,1 cento už kilovatvalandę.

Nuo sausio 1-osios buitiniams vartotojams įsigaliojo nauji dujų tarifai – jie bus mažesni maždaug 3 proc. nei pernai.

Lietuvoje nuo metų pradžios dėl padidėjusių akcizų apie 12 centų už litrą pabrangs dyzelinas, keliasdešimčia centų padidės cigarečių pakelio kaina.

Nuo šių metų sausio 1 dienos prekybos vietose neliko didesnėje nei 1 litro taroje parduodamo alaus, sidro ir alkoholinių kokteilių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų