Karas privertė atsitokėti

Neabejotinai svarbiausias šių metų įvykis tiek Europoje, tiek Lietuvoje, neišskiriant nė Klaipėdos, yra tas pats – vasario 24-osios rytą pradėta Rusijos invazija į Ukrainą. Padarinius pajuto kiekvienas.

Nors agresija ir buvo prognozuojama, nes dar šių metų sausio pabaigoje Klaipėdos vadovai po pasitarimo su šalies Vyriausybės atstovais pareiškė, kad "Klaipėda būtų atvira ukrainiečiams", mažai kas tikėjosi, kad karo siaubas virs realybe.

Klaipėdietis Anatolijus Matvejevas buvo vienas pirmųjų, kuris pačią pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną su antikariniu plakatu rankose stovėjo po Rusijos Federacijos (RF) generalinio konsulato Klaipėdoje langais.

Prasidėjo masinės protesto akcijos prieš Rusijos agresorių veiksmus ir paramos bei aukų rinkimas siaubiamos Ukrainos gyventojams.

Miesto politikai išsyk nutraukė partnerystės sutartis su RF bei agresorę palaikančios Baltarusijos miestais, užsimota keisti Mogiliovo gatvės Klaipėdoje pavadinimą, tiesa, tai nepadaryta iki šiol.

Melnragėje atsirado Odesos – Klaipėdos miesto partnerio – vardu pavadintas takas, o jame vasarą pastatytas ir odesiečių atsiųstas dėkingumo ženklas – skulptūra "Inkaras-širdis".

Pozicija: klaipėdietis A. Matvejevas pačią pirmąją Rusijos agresijos prieš Ukrainą dieną su antikariniu plakatu rankose stojo po RF generalinio konsulato Klaipėdoje langais. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Svetingai priėmė pabėgėlius

Dar vienas rimtas iššūkis prasidėjus karui buvo pabėgėliai, kuriuos Klaipėda priėmė, kaip tik galėjo.

Pirmieji žmonės iš Ukrainos uostamiestyje pasirodė kovo pradžioje, tuomet per parą pabėgėlių buvo sulaukiama net po 900, paskui srautai stabilizavosi.

Paryžiaus Komunos gatvėje jaunimui skirtose naujose patalpose, kur prieš tai veikė Vakcinacijos centras, keliems mėnesiams įsikūrė pabėgėlių centras.

Nepaisant netekčių, rūpesčių ir įtampų klaipėdiečiai šiais metais išlaikė humanizmo testą, ir Klaipėda bent jau juos priglaudusių karo pabėgėlių atmintyje liks svetingų ir atjaučiančių žmonių miestu.

Čia per visą veiklos laiką buvo užregistruota per pusseptinto tūkstančio karo pabėgėlių, Klaipėdoje jų liko per 4 tūkst.

Žmonėms reikėjo kažkur apsigyventi, kažkaip užsidirbti pragyvenimui, kažkur mokyti vaikus.

Nors kai kurie pabėgėliai po mėnesio ar daugiau grįžo į tėvynę, didžioji jų dalis liko Klaipėdoje.

Jiems lig šiol padedama integruotis, mokytis lietuvių kalbos, ieškoti darbo, vaikai pradėjo mokytis mokyklose, nuo šio rudens atidaryta ir ukrainiečių mokykla Klaipėdoje.

Dešimtys Ukrainos studentų studijuoja uostamiesčio aukštosiose mokyklose.

Galima teigti, kad miestas su šiuo beprecedenčiu iššūkiu susitvarkė puikiai.

Pagalba: pirmosiomis karo savaitėmis Klaipėda priėmė šimtus karo pabėgėlių, per tą laikotarpį iki dabar 4,3 tūkst. jų čia rado laikiną prieglobstį. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Nei konsulato, nei paminklo

Lietuvos Vyriausybė dėl karo Ukrainoje iš Klaipėdos išprašė RF generalinio konsulato diplomatus.

Jų būstinėje Šermukšnių gatvėje Rusijos valstybinė vėliava nuleista iškart po Velykų, o paskutinieji negausaus diplomatinio korpuso darbuotojai su generaliniu konsulu Jevgenijumi Choriška priešakyje buvo paprašyti palikti Lietuvą neribotam laikui.

Liepos pradžioje, prieš tai organizavus klaipėdiečių apklausą, buvo demontuotas sovietinių karių memorialas S. Daukanto gatvėje.

O prieš pat Kalėdas miesto politikai pritarė ir M. Gorkio mokyklos bendruomenės prašymui pakeisti įstaigos pavadinimą, atsisakant jame sovietinio rašytojo pavardės. Tarybai pritarus, nuo šiol mokykla vadinsis Klaipėdos uostamiesčio progimnazija.

Palaikymas: pirmuosius mėnesius Klaipėdoje netrūko įvairiausių akcijų, smerkiančių Rusijos pradėtą karą ir palaikančių ukrainiečius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Geopolitikos smūgiai verslui

Dėl karo Ukrainoje bei kitų geopolitinių iššūkių Klaipėdos verslams kilo didelių rūpesčių. Šiemet Lietuva liko be dalies tranzitinių krovinių.

Tačiau dar prieš tai metų pradžioje dėl sankcijų Baltarusijai nuo vasario 1-osios į Lietuvą nebebuvo įleidžiamos "Belaruskalij" trąšos, dėl to, netekus žaliavų, buvo uždaryta viena stambesnių Klaipėdos uosto įmonių Birių krovinių terminalas, atleista apie pusantro šimto žmonių.

Ilgą laiką krovinių tranzito tarp Rytų ir Vakarų jungiamąja grandimi buvęs Klaipėdos uostas, įsigaliojus sankcijoms, prarado milijonus tonų krovinių, vežtų šiomis kryptimis, tačiau uostininkų dėka netrukus rastos naujos kryptys, nauji kroviniai.

Nepaisant karo, šių metų kruizinių laivų sezonas Klaipėdoje truko lygiai pusę metų. Pavasarį buvo užsiregistravę atvykti 72 laivai, kurie turėjo atplukdyti per 85 tūkst. keleivių.

Vis dėlto dalis kompanijų planuotus vizitus į Klaipėdą šiais metais atšaukė dėl Rusijos agresijos. Galutiniame sąraše liko 62 keleiviniai laivai ir 50 tūkst. keleivių.

Tai gana geras rezultatas, nes pernai dėl pandemijos Klaipėdoje viešėjo vos keli keleiviniai laineriai, o užpernai – nė vienas.

Sprendimas: liepą mieste dėl Rusijos vykdomos agresijos Ukrainoje buvo nukeltas sovietinis militaristinis monumentas, skirtas raudonarmiečių kariams. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Planai ir realybė

Nepaisant visų kilusių iššūkių, mieste ir toliau buvo remontuojamos senamiesčio gatvės, statoma Baltijos estakada, renovuojamos krantinės.

Atnaujintas Danės skveras, Šiaurinis molas, kuris itin mėgstamas lankytojų.

Tačiau ir toliau iš mirties taško nejudėjo jau ne vieną dešimtmetį akis badančio buvusio kino teatro "Baltija" griuvėsių reikalai.

Neaiški ir planuoto Bastionų tilto perspektyva. Šiek tiek aiškiau dėl Šv. Jono bažnyčios bokšto statybų, kurioms numatytos ir lėšos, ir oficiali miesto parama.

Planuojama statyti ir dar vieną bokštą piliavietės teritorijoje, šis projektas taip pat realesnis nei Bastionų gatvės tiltas per Dangę.

Atšventė: šiemet miestas neatsisakė ir tradicinės Jūros šventės, kurioje dalyvavo ir karo pabėgėliai iš Ukrainos. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Politinio gyvenimo sūkuriai

Šie metai buvo ir aktyvaus pasiruošimo netrukus vyksiantiems savivaldos rinkimams laikas.

Per pastarąją kadenciją Klaipėdos taryboje ne kartą persigrupavo frakcijos. Dingo "valstiečiams" atstovaujanti opozicinė frakcija, jos atstovai susivienijo į kitą, kurią pavadino "Klaipėdiečiams", bet taip ir liko opozicine.

Klaipėdoje 20 metų gyvavusią ir veikusią politinę partiją "Rusų aljansas" nuspręsta likviduoti. Todėl būsimuose savivaldos rinkimuose nedalyvaus nė viena rusakalbių politinė jėga Klaipėdoje, o praeitą kartą jų buvo net trys.

Panašu, kad Klaipėdoje bus išlaikyta savivaldos rinkimų tradicija, kai į merus ir šį kartą pretenduos dvylika kandidatų, tarp kurių – trys moterys. Lygiai tiek pretendentų ir lygiai tiek pat moterų siekė Klaipėdos mero posto ir per pastaruosius rinkimus prieš beveik ketverius metus.

Viena didžiausių politinių intrigų, kad ilgametis liberalių pažiūrų miesto meras Vytautas Grubliauskas staiga prisijungė prie socialdemokratų ir tapo jų kandidatu į merus būsimuose rinkimuose.

Dar vienas svarbus šių metų politinis įvykis – garsiojoje politinės korupcijos byloje buvo išteisintas klaipėdietis, buvęs liberalų lyderis Eligijus Masiulis.

Po daugiau nei pusės metų ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas ir buvusiai Aukščiausiosios Tarybos deputatei Zitai Šličytei, kuri deleguota Kovo 11-osios akto signatarų klubo sakė kalbą Seime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo proga ir buvo apkaltinta skleidusi neapykantą.

Svetingumas: Klaipėda šiais metais priėmė folkloro festivalio "Europiada" dalyvius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Virė kultūrinis gyvenimas

Nepaisant karo atgarsių ir rinkimų, mieste šiemet intensyviai virė kultūrinis gyvenimas.

Klaipėdiečiai spalvingai paminėjo miesto 770 metų sukaktį, atšventė Jūros šventę, priėmė tarptautinio folkloro festivalio "Europiada" dalyvius.

Dienraštis "Klaipėda" ir šiais metais, laikydamasis tradicijų, skelbė "Metų klaipėdietės" konkursą, kurios nugalėtoja skaitytojų valia tapo dailininkė, dėstytoja, scenografė Sofija Kanaverskytė.

Klaipėdos kultūros magistro žiedai įteikti trims garbiems klaipėdiečiams – aktorei ir režisierei Virginijai Kochanskytei, džiazo pianistui, kompozitoriui ir pedagogui Sauliui Šiaučiuliui bei aktoriui, režisieriui ir performansų meistrui Benui Šarkai.

O Klaipėdos miesto garbės piliečiu paskelbtas vienuolis pranciškonas brolis Benediktas, Sigitas Jurčys.

100 metų jubiliejų šventė pati seniausia uostamiesčio mokykla – Vytauto Didžiojo gimnazija, o Dangėje prie krantinės atsirado dar vienas muziejus – buvęs karo laivas "Sūduvis".

Tradicija: dienraščio "Klaipėda" skaitytojai išrinko labiausiai miestui nusipelniusią moterį, kuria šiemet tapo dailininkė, dėstytoja, scenografė S. Kanaverskytė. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Netekome žinomų miestiečių

Šie metai Klaipėdai buvo ir skaudūs, netekus garbių bei nusipelniusių miestui klaipėdiečių.

Kovo pradžioje mirė tolimojo plaukiojimo jūrų kapitonas, buvęs Klaipėdos uosto kapitonas garbaus amžiaus Viktoras Lukoševičius.

Liepos pradžioje sulaukėme žinios apie dar vieno Klaipėdos šviesuolio, nerimstančio kovotojo už teisybę, Sąjūdžio aktyvisto, muziejininko, Kalvystės muziejaus uostamiestyje įkūrėjo Dionyzo Varkalio netektį. Jam šiemet liepos 20-ąją būtų sukakę 88-eri.

Nepraėjus nė kelioms savaitėms po šios netekties mirė klaipėdietis, Lietuvos kino ir teatro legenda, aktorius Vytautas Paukštė, jam buvo 90 metų.

Lapkričio 6-ąją mirė Prezidento Gitano Nausėdos tėtis, klaipėdietis Antanas, kuriam gyvenimas ankstyvoje jaunystėje skyrė sunkių lemties išbandymų, tačiau nepalaužė jo valios, neištrynė garbės suvokimo ir nesunaikino atjautos kenčiantiesiems. Jam buvo 93-eji.

Lapkričio pabaigoje jūrininkų bendruomenę ir klaipėdiečius sukrėtė Lietuvos jūrininkų sąjungos atkūrėjo jūrų kapitono Sigito Šilerio (1935–2022) netektis.

Nepaisant netekčių, rūpesčių ir įtampų klaipėdiečiai šiais metais išlaikė humanizmo testą, ir Klaipėda bent jau juos priglaudusių karo pabėgėlių atmintyje liks svetingų ir atjaučiančių žmonių miestu.