Dar ne taip seniai garsiai skelbę, kad, centralizavus biudžetinių įstaigų buhalteriją, miestui pavyks sutaupyti milijonus litų per metus, po devynių mėnesių valdininkai neslepia, jog reformos ekonominis efektas bus gerokai mažesnis, nei laukta.

Lėšos – naujam padaliniui

Kai nuo šių metų sausio uostamiesčio valdžia apsisprendė grįžti prie daugiau nei prieš dešimt metų galiojusios tvarkos – visų biudžetinių įstaigų buhalterijas sujungti į vieną, kalbėta, kad po pertvarkos bus sutaupoma po 6 mln. litų per metus.

Maždaug prieš pusantrų metų, 2013-ųjų pradžioje, kai dėl buhalterijų pertvarkos virė dideli ginčai, dienraštis "Klaipėda" tada citavo tarybos narę Liliją Petraitienę: "Prieš dešimt metų, kai buvo decentralizuotos biudžetinių įstaigų buhalterijos, specialistai įspėjo, kad tai – didelė žala. Dabar vėl norima grįžti prie tos pačios tvarkos. Aiškinama, kad bus sutaupyta po 6 mln. litų per metus. Per 10 metų būtų 60 mln. litų. Būtų galima pastatyti baseiną. Kas prisiims atsakomybę?"

Labai greitai paaiškėjo, kad norimas 6 mln. litų ekonominis efektas per metus neatitinka realybės.
Prabilta, jog pirmaisiais metais ekonominė nauda bus mažesnė ir sieks tik 3,2 mln. litų, nes esą buhalterijų pertvarkai reikia daugiau nei 2,7 mln. litų.

Šios lėšos bus panaudojamos naujai įkurto savivaldybės padalinio ir naujai įsteigtos pareigybės biudžetinėse įstaigose darbo užmokesčiui bei socialinio draudimo įmokoms, darbo vietų išlaikymui.

Be to, išeitinės išmokos atleistiems įstaigų darbuotojams sieks daugiau nei milijoną.

Tačiau labai greitai paaiškėjo, kad pirmaisiais reformos metais ekonominio efekto būtent dėl šių priežasčių visai nebus. O sutaupymo galima tikėtis tik 2015-aisiais ir tik 1,6 mln. tūkst. litų, o ne planuotų daugiau nei 3 mln.

Sabotažo neįžvelgia

Klaipėdos savivaldybės Finansų ir turto departamento direktorė Aldona Špučienė, paklausta, kaip tai galėjo nutikti, teigė, jog dalis ekonominio efekto "liko" įstaigose.

"Taryba pritarė, kad įstaigose paliktume po pusę apskaitininko etato, kai kurių įstaigų direktoriai "padarė" po visą darbuotojo etatą ir gana brangiai apmokamą. Sunku pasakyti, ar tikrai įstaigai reikalingas toks brangiai apmokamas darbuotojas, kuris nebekontroliuoja apskaitos, bet liko įstaigoje kaip direktoriaus padėjėjas planavimui, darbui "su skaičiais", – neslėpė A.Špučienė.

Iš Klaipėdos savivaldybės tarybos kolegijos 2013 m. kovo 18 d. protokolų matyti, jog centralizuoti biudžetinių įstaigų buhalterijas nuspręsta po audito.

Išskirtina tai, kad 2014 m. atliekant buhalterijų reformą mieste, vadovautasi 2008 m. atlikto audito medžiaga. Auditoriai esą tada "pagal faktą" apskaičiavo, kiek kainuoja buhalterio darbas. Ir akivaizdu, kad ta faktinė alga nesutapo su realybe, ypač po šešerių metų nuo tyrimo.

"Įstaigose buhalteriams buvo mokamas ne vidurkis, o pagal aukščiausią koeficientą. Turbūt įstaiga kažkokiais būdais taupydavo, kad sumokėtų buhalteriui tą aukščiausią koeficientą. Faktinės išlaidos ir planavimas yra du skirtingi dalykai. Atlyginimai planuojami pagal vidurkius, o faktiškai mokama tiek, kiek nustato įstaigos vadovas, neviršydamas jam skirtų asignavimų", – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Biudžetinių įstaigų centralizuotos apskaitos skyriaus vedėja Daiva Drungilaitė.

Kitaip tariant, niekas nekaltas, kad po reformos sutaupyta mažiau, nei planuota, – ne 6 mln. ir net ne 3,2 mln. litų, bet tik – 1,6 mln. litų per metus.

"Nebūčiau toks kategoriškas ir nesakyčiau, kad tai – piktybinis sabotažas. Kiekvienas naujas dalykas ne visada vyksta sklandžiai. Tačiau vien tai, kad 1,6 mln. ateis į miesto biudžetą, jau yra gerai", – tvirtino Klaipėdos tarybos narys Rimantas Taraškevičius.

Ne tik popieriukus nešioja

Šiuo metu biudžetinėse įstaigose palikti 65 apskaitininkų etatai. Tai yra vietoj ten dirbusių 194 buhalterių po centralizacijos liko 119, tačiau jie darbuojasi ne visu etatu.
Šitų 65 apskaitininkų etatų algoms metams buvo numatyta 1,065 mln. litų, tai yra vienam etatui – 1 365 litai per mėnesį, neatskaičiavus mokesčių. Tačiau akivaizdu, kad jų algos yra didesnės.

"Pradžioje sakė, kad tie likę buhalteriai specialistai tik popieriukus į savivaldybę nešios, bet nieko panašaus. Jie suvedinėja planavimo sąmatas į duomenų bazes. Todėl natūralu, kad specialistų atlyginimas yra didesnis", – teigė Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė Vilija Prižgintienė.

"Darbas dėl darbo"?

Klaipėdos savivaldybės mero pavaduotojas Artūras Šulcas pasidžiaugė, jog po švietimo įstaigų buhalterijų centralizacijos apskaita tapo skaidresnė.

Esą už apskaitą nebeatsako įstaigų vadovai, bet išsiversti įstaigose be apskaitininkų, kaip teigiama, neįmanoma net po pertvarkos.

"Pradžioje planavome, kad neliktų nė vieno finansininko ar apskaitininko biudžetinėse įstaigose. Tačiau diskusijose su bendruomenėmis vis dėlto buvo sutarta, kad pereinamuoju laikotarpiu bus paliekami tų buhalterių etatai. Kaip bus perspektyvoje, matysime", – teigė A.Šulcas.

Iki pertvarkos švietimo įstaigų buhalterijų išlaikymas miesto biudžetui kainuodavo apie 5,6 mln. litų, dabar esą tai kainuos 3 mln. litų.

Išgirdusi, jog norimo ekonominio efekto po biudžetinių įstaigų buhalterijų centralizavimo nesulauks, Klaipėdos "Ąžuolyno" gimnazijos direktorė nenustebo.

"Mes iš karto sakėme, kad taip bus. Tai sakėme dar tada, kai diskutavome apie reformos būtinybę", – pabrėžė V.Prižgintienė.

"Labai abejoju, ar tas ekonominis efektas bus ir 2015 m., gal tik 2016-aisiais. Ta reforma buvo principo reikalas. Nereikėjo keisti to, kas buvo padaryta prieš 10 metų, tą sistemą reikėjo tobulinti, o dabar išėjo darbas dėl darbo", – apmaudo neslėpė tarybos narė L.Petraitienė.